„(...) Apie nusišalinimą buvo pareikšta ypač ankstyvoje stadijoje, kai Konstitucinis Teismas dar net nėra priėmęs sprendimo dėl Seimo narių grupės prašymo priimtinumo, kitaip tariant, dar nėra aišku, ar šio prašymo pagrindu bus pradėta nagrinėti byla. Konstitucinis Teismas neturi duomenų, kurie leistų teigti, kad aplinkybės, lėmusios teisėjos nusišalinimą, buvo žinomos anksčiau“, – teigiama KT pranešime.

Anot jo, išankstinio tyrimo išvadą turėjusi parengti teisėja D. Petrylaitė nustatė, kad jos sesuo advokatė Vida Petrylaitė prisidėjo prie Pensijų kaupimo įstatymo pataisų teisinės analizės, kuria iš dalies remiasi Seimo narių grupė prašyme Konstituciniam Teismui.

„Remdamasi šia informacija, teisėja nusišalino nuo bylos priimtinumo išankstinio tyrimo ir šis tyrimas buvo perduotas kitam teisėjui“, – nurodo teismas.

Teismo pranešime pažymima, kad toks teisėjos elgesys – nusišalinti nuo išankstinio bylos tyrimo vos paaiškėjus minėtoms aplinkybėms – yra garbingas ir sąžiningas, atitinkantis Konstitucijos ir įstatymų keliamus reikalavimus.

„Dėl jo negali būti keliami jokie kaltinimai“, – teigiama pranešime.

D. Petrylaitė nusišalino rugsėjo 12 dieną.

Tiesa, praėjusią savaitę KT buvo informavęs BNS, kad pradėjus svarstymus, ar priimti grupės parlamentarų kreipimąsi dėl pensijų reformos atitikties Konstitucijai, KT teisėjams pateikta teisėjos Daivos Petrylaitės atlikto išankstinio tyrimo išvada, ji vykstant svarstymams neviešinama.

KT atstovė spaudai Giedrė Maksimaitytė BNS penktadienį patikslino, kad minėtame tvarkomajame posėdyje teisėja pateikė ne išvadą, o pirmines įžvalgas.

„Konstitucinio Teismo ir jo teisėjų nepriklausomumas yra esminė Konstitucijos ir teisės viršenybės užtikrinimo garantija. Kita vertus, Konstitucinis Teismas taip pat negali atsitverti nuo visuomenės, jos ar valdžios institucijų atstovų. Kaip įstaigos vadovas, Konstitucinio Teismo pirmininkas neturi pagrindo atsisakyti oficialiai susitikti su visuomenės ar valdžios institucijų atstovais jų prašymu, jeigu norima bendrai susipažinti su Konstitucinio Teismo veikla“, – nurodoma KT pranešime.

Ketvirtadienį naujienų portalas delfi.lt paskelbė, kad šį mėnesį įvyko Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko „valstiečių“ atstovo Stasio Jakeliūno ir D. Žalimo susitikimas.

Jie abu patvirtino, kad toks susipažinimo susitikimas buvo, bet tikino, kad apie bylą ir D. Petrylaitės išankstinį tyrimą jame nebuvo kalbėta.

S. Jakeliūnas BNS sakė, kad per susipažinimo vizitą pateikė „tam tikrus istorinius kontekstinius argumentus“ dėl pensijų reformos, tačiau D. Žalimas jų nekomentavo.

Parlamentaras teigė sąmoningai nekalbėjęs apie bylą ar teisėją D. Petrylaitę, nors pridūrė, kad buvo „girdėjęs iš kolegų“ apie giminystės ryšius.

D. Žalimas taip pat sakė, kad per susitikimą „apie tai nebuvo jokios kalbos“.

Dėl pensijų reformos liepos pabaigoje į Konstitucinį Teismą kreipėsi konservatoriai, liberalai ir socialdemokratai. Jie sako, kad nuo kitų metų prasidėsianti pensijų reforma pažeis antroje pensijų kaupimo pakopoje dalyvaujančių žmonių teisėtus lūkesčius.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį vertindamas vieno pensijų reformos autorių S. Jakeliūno susitikimą su KT pirmininku apkaltino valdančiųjų atstovą spadimu teismui.

Tuo metu S. Jakeliūnas penktadienį portalui delfi.lt pareiškė, kad KT teisėja D. Petrylaitė „turėjo nusišalinti kaip minimum anksčiau, dabar gali būti keliamas klausimas jos atsistatydinimo arba atstatydinimo“.

KT savo ruožtu primena, jog kolegiali institucija ir sprendimus priima 9 teisėjai balsų dauguma, o pirmininko balsas yra tik vienas ir lygiavertis su kitais.

„Konstitucinis Teismas užtikrina, kad taip pat kolegialiai, objektyviai ir nešališkai bus priimtas ir sprendimas dėl minimo prašymo priimtinumo nagrinėti Konstituciniame Teisme. Todėl D. Žalimas ragina politikus nevelti Konstitucinio Teismo į politinių kovų sūkurį, bandant nepagrįstai diskredituoti jo teisėjus, netrukdyti teisėjams atlikti savo pareigas“, – rašoma Teismo pranešime.