Galutiniu ir neskundžiamu sprendimu teismas konstatavo, kad paskyrimo procedūra įvykdyta nepažeidžiant įstatymų, o I. Mikelionio skundas yra nepagrįstas.

I. Mikelionis generalinio prokuroro sprendimą apskundė 2016-aisiais. Tais metais vykdytoje atrankoje į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas dalyvavo penki asmenys, tačiau, po pirminės atrankos, buvo paskelbta papildoma atranka, kurioje įvertinti dar trys pretendentai.

Į šias pareigas taip pat pretendavo dabar šio departamento pavaduotoju dirbantis Rimvydas Valentukevičius, Vilniaus apygardos prokuratūroje dirbantis prokuroras ir Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas Julius Rėksnys, Vidaus tyrimų skyriui dabar vadovaujantis Raimondas Petrauskas bei Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vadovas bei prokurorų profesinės sąjungos pavaduotojas Stasys Kasiulis.

Daugiausia balų atrankoje surinko I. Mikelionis ir J. Rėksnys, o M. Jovaiša dalyvavo papildomoje atrankoje. Tinkamiausiais buvo pripažinti I. Mikelionis ir J. Rėksnys, surašyta išvada buvo pateikta generaliniam prokurorui. Tačiau generalinis prokuroras nepriėmė sprendimo dėl tinkamiausiu pripažinto kandidato ir pradėjo papildomą atranką. Į ją geriausiai pasirodę prokurorai nebuvo pakviesti. Po šios atrankos tinkamiausiu kandidatu pripažintas M. Jovaiša.

Šį sprendimą apskundęs I. Mikelionis teigė, kad generaliniam prokurorui priėmus šį įsakymą buvo pažeistos pagrindinės atrankos procedūros, nebuvo užtikrintas objektyvus vertinimas ir sprendimo pagrįstumas. Teismo jis prašė įpareigoti generalinę prokuratūrą į minėtas pareigas paskirti jį.

Bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas jo skundą tenkino iš dalies ir 2018 metų spalio 18 dieną priėmė sprendimą panaikinti minimą įsakymą bei įpareigojo prokuratūrą iš naujo spręsti dėl tinkamo kandidato paskyrimo į nurodytas pareigas.

Tuomet šį teismo sprendimą apskundė generalinė prokuratūra, kuri LVAT prašė panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą ir atmesti I. Mikelionio skundą kaip nepagrįstą.

Prokuratūra savo poziciją grindė prokurorų atranką reglamentuojančiomis Prokuratūros įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo bei kitų teisės aktų normomis.

„Vadovaujantis jomis, pasirašydamas skundžiamą įsakymą ir paskirdamas M. Jovaišą į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas generalinis prokuroras veikė teisėtai ir pagrįstai, realizuodamas jam suteiktą diskrecijos teisę bei neperžengdamas jos ribų“, – tuomet teigė prokuratūra.

Bylos medžiagą išanalizavęs LVAT pripažino, kad I. Mikelionio skundžiamu įsakymu nebuvo pažeistos jokios teisinės normos, o generalinis prokuroras sprendimą priėmė teisėtai ir pagrįstai bei neperžengė jam suteiktos diskrecijos ribų.

Taip pat teismas pabrėžė, kad E. Pašilis turėjo teisę į pareigas neskirti Atrankos komisijos atrinktų pretendentų ir skelbti papildomą atranką. Anot teismo, asmuo, kuriam Atrankos komisija paskyrė daugiausiai balų, neturi teisės automatiškai užimti atitinkamų pareigų.

Šis LVAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.