Bylą nagrinėjusi teisėja Dalia Višinskienė sakė, kad žurnalistų skundas buvo patenkintas iš dalies, tačiau nustatyta, kad šiuo metu nėra realios galimybės atkurti prašomą garso įrašą.

„Teismas nutarė pripažinti, kad kanceliarija pažeidė šių pareiškėjų teisę į informaciją, o dar tiksliau – teisę gauti, rinkti ir skleisti informaciją“, – žurnalistams sakė D. Višinskienė.

Jos teigimu, toks sprendimas priimtas įvertinus tai, kad žurnalistai spalio 4 dieną į kanceliariją kreipėsi laiku, laikantis įstatymais nustatytos tvarkos.

Teisėja pabrėžė, kad prašoma informacija kanceliarija disponavo iki spalio 5 dienos 23 valandos vakaro, kuomet ji buvo ištrinta.

„Žurnalistai turi teisę gauti informaciją per vieną darbo dieną ir kanceliarija, disponuodama šia informacija, turėjo galimybę per vieną darbo dieną pateikti šią informaciją, tačiau, kaip žinia, buvo priimti atsisakymai neteikti šios informacijos“, – sakė bylą D. Višinskienė.

Teismas nutarė pripažinti, kad kanceliarija pažeidė šių pareiškėjų teisę į informaciją, o dar tiksliau – teisę gauti, rinkti ir skleisti informaciją.

Teismo nutartyje pažymima, kad Vyriausybės kanceliarija byloje nepateikė jokių įrodymų, kad negalėjo atskleisti informacijos apie Vyriausybės pasitarimą dėl to, jog toks ribojimas buvo būtinas pagal įstatymus ar siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves.

Kalbėdama apie nepatenkintą prašymą atkurti sunaikintą garso įrašą ir išreikalauti jį iš Vyriausybės, D. Višinskienė teigė, kad šiuo metu realios techninės galimybės to padaryti nėra.

„Teismai gali priimti tik tokius sprendimus, gali parašyti tokią rezoliuciją, kurią galima įvykdyti. Negalima priimti sprendimo, kurio vykdymas sukeltų kitą bylinėjimąsi ir iškeltų kitas problemas“, – tvirtino teisėja.

Vyriausiasis administracinis teismas taip pat nesutiko su žemesnės instancijos teismo pozicija, kad žurnalistams pateiktas pasitarimo protokolas užtikrino pareiškėjų teisę gauti informaciją bei skleisti teisingą informaciją.

Teismo nuomone, pareiškėjams pateikto pasitarimo protokolo turinys yra labai lakoniškas ir neinformatyvus, o jų siekis gauti informaciją apie Vyriausybės narių pastabas dėl Visuomenės informavimo įstatymo projekto, negali būti vertinamas kaip noras gauti perteklinę informaciją.

Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Žurnalistai į teismą kreipėsi, kai Vyriausybė atsisakė pateikti garso įrašą pasitarimo, kuriame svarstytas klausimas dėl galimybės žurnalistams neatlygintinai naudotis registrų duomenimis.

Vyriausybės kanceliarija tvirtino, kad pasitarimo įrašas buvo sunaikintas.

Pirmosios instancijos teismas žurnalistų skundą atmetė, jie pateikė skundą apeliacine tvarka.

Žurnalistai nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, kad pasitarimo protokolas yra pakankama informacija visuomenei, nes pasitarimai atspindi tik preliminarias politikų pozicijas.

Sprendimą apskundę žurnalistai laikėsi pozicijos, jog informacijos teikimas gali būti ribojamas tik esant konkretiems, įstatyme numatytiems pagrindams, t. y. jei kalbama apie valstybės saugumo, privataus asmens duomenų klausimus. Šių klausimų Vyriausybės pasitarime nebuvo.

Atsakydama į žurnalistų skundą Vyriausybė aiškino neturėjusi teisinio pagrindo daryti, saugoti ar teikti kitiems asmenims pasitarimų garso įrašus ir pabrėžė, kad įstatymas tuo metu įpareigojo įrašinėti tik Vyriausybės posėdžius.

Pasak jos, žurnalistams pateiktas Vyriausybės pasitarimo protokolas užtikrino teisę žinoti ir rinkti informaciją.

Po kilusio ginčo su žurnalistais Vyriausybė inicijavo įstatymų pakeitimus, kur numatyta, kad Ministrų kabineto pasitarimai yra vieši.