Kaip pažymima teismo išplatintame pranešime žiniasklaidai, siūlyti žemiau sąraše esantį kandidatą šalis gali, jeigu jis atitinka ES sutartyse numatytus neabejotino nepriklausomumo ir kitus reikalavimus.

Pasak ESTT, valstybei nustačius nacionalinę atrankos į Bendrąjį Teismą procedūrą, per kurią nepriklausomi ekspertai turi nurodyti aukščiausią vietą užėmusį kandidatą, „vien to, kad Vyriausybė nusprendė pasiūlyti į šį sąrašą įtrauktą ne aukščiausią vietą jame užėmusį kandidatą, savaime nepakanka kilti pagrįstoms abejonėms dėl kandidato atitikimo reikalavimams“.

Teismo nuomone, nesant konkrečių ES teisės nuostatų dėl nacionalinio atrankos etapo, kiekviena valstybė narė gali savo nuožiūra nustatyti arba nenustatyti tokios procedūros.

„Vis dėlto valstybės turi užtikrinti, kad siūlomi kandidatai atitiktų nepriklausomumo ir profesinių gebėjimų reikalavimus, numatytus sutartyse, nesvarbu, kokia procedūrinė tvarka būtų taikoma šiuo tikslu“, – teigia ESTT.

Jis taip pat pažymi, jog nepriklausomų patariamųjų organų dalyvavimas ir kandidato tinkamumo pagrindimas nacionalinėje teisėje gali padidinti skyrimo procedūros objektyvumą.

Vis dėlto valstybės turi užtikrinti, kad siūlomi kandidatai atitiktų nepriklausomumo ir profesinių gebėjimų reikalavimus

Pareigą patikrinti, ar kandidatas į Bendrojo Teismo teisėjus atitinka reikalavimus, turi Specialus vertinimo komitetas.

Bendra atsakomybė už reikalavimų atitikimą taip pat tenka galutinį sprendimą skirti teisėją priimančioms valstybių vyriausybėms.

Lietuvos atranka į ES Bendrojo Teismo teisėjus paskelbta 2021-ųjų kovą.

Atrankos organizavimo darbo grupė tinkamiausiu pretendentu tuomet pripažino V. Valančių, tačiau Vyriausybė pasiūlė antrą vietą eiliškumo sąraše užėmusio Tomo Davulio kandidatūrą.

Vis tik Specialusis vertinimo komitetas Liuksemburge jo kandidatūrai nepritarė. Tuomet Vyriausybė siūlė pratęsti V. Valančiaus buvimą teisme dar vienai kadencijai, bet tam nepritarė prezidentas Gitanas Nausėda.

Pernai balandį pasiūlytas trečias sąraše buvęs Saulius Lukas Kalėda.

Tokius Vyriausybės veiksmus V. Valančius apskundė Vilniaus apygardos teismui, kuris kreipėsi išaiškinimo į ES Teisingumo Teismą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022-ųjų pabaigoje leido tęsti S. L. Kalėdos siūlymo procedūrą neišnagrinėjus V. Valančiaus skundo ir praėjusių metų rugsėjį S. L. Kalėda buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju.

V. Valančiaus kadencija baigėsi 2020 metų spalį.

Bendrąjį Teismą sudaro po du teisėjus iš kiekvienos valstybės narės, jie skiriami šešerių metų kadencijai su teise būti paskirtiems antrai kadencijai.