Jis šią savaitę priėmė sprendimą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai panaikino VTEK sprendimą, jog G. Kėvišas šiurkščiai pažeidė įstatymą, kai nesukontroliavo pavaldinių interesų deklaravimo. Teismas konstatavo, kad šie darbuotojai neturėjo pareigos deklaruoti interesų.

„Minėti LNOBT struktūrinių padalinių vadovai, teismo nuomone, neturi administravimo įgaliojimų, nes jie nevykdo įstaigos vadovo funkcijų ar jų dalies, todėl jie neturėjo pareigos deklaruoti privačių interesų. Dėl to ir pareiškėjas neturėjo pareigos kontroliuoti, kad jie deklaruotų privačius interesus“, – LVAT nutartyje cituojamas žemesnės instancijos teismo sprendimas.

VTEK šį sprendimą apskundė, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

Tačiau LVAT sausio 27 dieną priimta nutartimi konstatavo, kad žemesnės instancijos teismas teisingai pritaikė šioje byloje anksčiau LVAT suformuotą precedentą.

„Nuostatos, susijusios su asmenų, kurie turi pareigą deklaruoti privačius interesus, identifikavimu, turi būti aiškios ir negali būti aiškinamos plečiamai, kadangi deklaracijose pateikta informacija gali būti viešinama, o tai yra glaudžiai susiję su konstitucinės asmens teisės į privatumą ribojimu“, – konstatavo LVAT.

Atsižvelgęs į šiuos bei kitus argumentus, teismas neskundžiama nutartimi VTEK skundą atmetė.

VTEK G. Kėvišą 2017 metais buvo pripažinęs pažeidusiu įstatymus nustatęs, kad 11 vadovaujamas pareigas teatre einančių darbuotojų interesų nedeklaravo nuo 2012-ųjų rugsėjo, t. y. beveik penkerius metus.

G. Kėvišas LNOBT vadovavo 15 metų, nuo 2002-ųjų. Anot Kultūros ministerijos, komisija, tyrusi galimą G. Kėvišo privačių ir viešųjų interesų konfliktą, konstatavo, kad jis, dirbdamas LNOBT generaliniu direktoriumi, sistemingai painiojo viešuosius ir privačius interesus. Nustačius šiuos pažeidimus, jis atleistas iš pareigų. Daugumą jo atžvilgiu priimtų sprendimų buvęs teatro vadovas apskundė.