Pasak Nacionalinės teismų administracijos, teismų patalpų nuomos ir statybų poreikis auga dėl teismų patalpų išlaikymo kaštų, saugumo reikalavimų rezonansinėse itin sunkių nusikaltimų bylose ir siekiant apsaugoti liudytojų bei nukentėjusiųjų privatumą.

Rugpjūtį paaiškėjo, kad Nacionalinė teismų administracija nebestatys naujo teismų pastato pagal viešosios ir privačios partnerystės projektą (PPP), nes pastato statybų kainos išaugo beveik dvigubai, jo įgyvendinimui nepritarė Vyriausybės sudaryta komisija.

Vilniuje, Rinktinės gatvėje, šalia Generalinės prokuratūros, buvo planuotas bendras pastatas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, Lietuvos apeliaciniam teismui, Vilniaus apygardos teismui ir Nacionalinei teismų administracijai.

Nacionalinės teismų administracijos direktorė Reda Molienė BNS sakė, kad žlugus šiam projektui, ketinama vykdyti kitą – toje pačioje vietoje ketinama statyti teismo rūmus, kuriuose veiktų Vilniaus apygardos teismas, Vilniaus rajono apylinkės teismas bei Nacionalinė teismų administracija. Projektas numatomas mažesnės apimties nei anksčiau planuotas.

„Patalpų nuomos tokio dydžio ir reikalavimais, kokio reikia Vilniaus apygardos teismui, šiuo metu rinkoje nematome. Manome, kad statyba šiuo atveju pasiteisintų, nes nuoma Vilniuje tokių patalpų brangi“, – BNS sakė R.Molienė.

Planuojama, kad Apeliacinis teismas liktų dirbti dabartinėse patalpose Gedimino prospekte. Jeigu Vilniaus apygardos teismas išsikeltų į naujai pastatytą pastatą, į jo vietą galėtų įsikelti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Dabartinės jo patalpos Gynėjų gatvėje būtų perduotos valstybei.

„Vilniaus apygardos teismas ir Vilniaus rajono apylinkės teismas bylas nagrinėja pirmąja instancija, apygardos teismas dar nagrinėja ir apeliacijas. Šių abiejų teismų poreikiai yra panašūs – reikalingos patalpos konvojuojamiems asmenims“, – BNS sakė R.Molienė.

Šiuo metu Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliacinis teismas veikia tame pačiame pastate Vilniuje, Gedimino prospekte.

Visuomenė reikalauja sąlygų kokybiškam jų bylų nagrinėjimui

Pasak R. Molienės, Lietuvos teismuose nagrinėjamų bylų šiek tiek daugėja.

„Žmonės šiais laikais reiklūs ir paslaugoms, ir sąlygoms. Turime į tai atsižvelgti ir įvertinti. Vilniaus apygardos teismo salės yra tragiškos būklės. Bylos nagrinėjamos rūsyje, gauname nusiskundimų iš proceso šalių, kad nukentėjusieji sėdi už dviejų metrų nuo kaltinamųjų ir patiria psichologinį spaudimą. Ten nagrinėjamos itin sudėtingos baudžiamosios bylos. Negalime kažko pakeisti, kol neturime tinkamų patalpų“, – sakė R. Molienė.

Klaipėdos apygardos teismas taip pat įsikūręs prastos būklės pastate, jis seniai buvo remontuotas. „Į rezonansines bylas atvyksta didelis skaičius nukentėjusiųjų, liudytojų. Posėdžiai yra vieši, teisę juos stebėti turi ir žmonės. Tiesiog atvykti ir stebėti procesą. Turint tokias sales atsiranda apribojimas stebėti procesą. Bylų nagrinėjimas spartesnis būtų, jei salių būtų daugiau. Elementarūs buitiniai dalykai pradeda trukdyti procesą“, – teigė R. Molienė.

Tuo metu Šiaulių apylinkės teismą ateityje planuojama iškelti į vieną pastatą. Šiuo metu teismas dirba dviejuose pastatuose: Vilniaus gatvėje 247 ir Dvaro 81. Vilniaus gatvėje nagrinėjamos baudžiamosios ir administracinių teisės pažeidimų bylos, o Dvaro gatvėje – civilinės.

„Preliminariai yra toks susitarimas, kad galbūt bus nuomojamos patalpos Šiaulių apylinkės teismui. Jeigu atsirastų galimybė vienam pastate nuomoti tokias patalpas, teismas tada išsikeltų. Kas bus su dabartinėmis patalpomis, nėra nuspręsta, svarstomos įvairios alternatyvios. Šiaulių apygardos administracinis teismas turi mažą patalpų plotą, tai gal jo sąlygas pagerintume“, – sakė R. Molienė. Taip pat svarstoma, ar neperduoti šių patalpų Turto fondui. Pardavus pastatą, valstybė gautų pajamų.

Pasak Nacionalinės teismų administracijos direktorės, dirbant esamose patalpose trikdomas teismo darbas – interesantai neretai nežino, kur vyksta posėdis, kyla nesusipratimų, kuriame pastate. „Kai per du pastatus teismas, kartais žmonės pasiklysta. Kad valstybei nekainuotų daug ypatingai, dabar svarstomos alternatyvos dėl teismo pastato nuomos“, – sakė R. Molienė.

Ieškant naujo teismo pastato bus kreipiamas didelis dėmesys į susisiekimo su teismu patogumą. Sujungimo tikslas yra, kad krūvis būtų tolygiai paskirstomas, mažesni administravimo kaštai didžiųjų miest teismų pasiteisino. čia labiau infrastruktūriniai dalykai „Dabartinės Šiaulių apylinkės teismo patalpos vidutiniškos, nėra naujai suremontuotos. Lietuvoje yra teismų, kurie įsikūrę itin prastos būklės patalpose. 150 tūkst. eurų kasmet skiriama visiems teismų pastatams. Už tokius galima tik avarijas likviduoti vandentieko avarijas, tvarkyti prakiurusius stogus“, – sakė Nacionalinės teismų administracijos vadovė.

Manoma, kad naujojo Šiaulių pastato nuoma metams kainuotų 100–200 tūkst. eurų.

Vilniaus rajono apylinkės teismas nuo 2015 metų pabaigos veikia išnuomotose patalpose. Tai pirmas Lietuvoje įgyvendintas teismų patalpų nuomos projektas.

Buvęs Ukmergės teismo pastatas, kuriame anksčiau buvo rastas didelis kiekis gyvsidabrio, rengiamas pardavimui. Planuojama, kad teismui bus pastatytas naujas pastatas. Pastato nuomai neieškoma.

„Neracionalu būtų nutraukti projektą, į kurį jau investuota, paskelbtas rangos konkursas“, – sakė Nacionalinės teismų administracijos vadovė. Pasak jos, mažesniuose miesteliuose yra maža nekilnojamojo turto nuomos pasiūla, mažai arba nėra verslo centrų, administracinės paskirties patalpų.

Nacionalinė teismų administracija kreipėsi į Turto banką, prašydama informuoti apie atsiradusias laisvas valstybės valdomas patalpas. Jei šie pastatai kitoms institucijoms per dideli ar per maži, jų vietoje galima įkurdinti teismą.

Jau ieškoma mažesnių patalpų Zarasų rajono apylinkės teismui. „Kainuoja daug, nereikalingas toks plotas kaip Zarasuose. Sutiktume keistis su kitomis institucijomis, ieškome sprendimų“, – BNS sakė R. Molienė.

Zarasų teismas, kuriame dirba trys teisėjai, veikia Sėlių aikštėje esančiame pastate. Pastatas yra trijų aukštų, tačiau teismas savo reikmėms naudoja tik vieną aukštą.