– Kaip vertinate šią parlamentarų idėją?

– Na, iš tikrųjų, jau yra draudimas žmonėms, teistiems už seksualinius nusikaltimus, dirbti ir kitą veiklą su vaikais atlikti. Jeigu kalbėti apie kitus nusikaltimus, tai turbūt tada kyla klausimas, ką įstatymų leidėjas pasirenka – ar tai yra žmonės, teisti už tyčinius, smurtinius nusikaltimus, ar tai yra visi. Taip pat, kokia tai yra veikla. Šiandien Šveitimo įstatymas ir Valstybės tarnyba draudžia visiems teistiems žmonėms dirbti su vaikais. Tada klausimas yra labiau apie žmones, kurie turi įvairius būrelius, užklasines įvairias veiklas, yra socialiniai darbuotojai ir t. t. Klausimas yra platus, ypač jeigu kalbame apie moralinę, dorovinę pusę – ar žmonės, linkę nusikalsti arba gyvenantys nusikalstamą gyvenimą, propaguojantys nusikalstamas idėjas neperduotų jų vaikams. Čia tikslas yra akivaizdus, tik kaip įtvirtinti tuos ribojimus, kad jie nepažeistų kitų vertybių, teisinės sistemos?

– Tuomet žmonės, kurie yra teisti, atlikę bausmę (ne už seksualinius nusikaltimus), gali skųstis, kad jiems neleidžia dirbti?

– Matot, turbūt nusikaltimas nusikaltimui nėra lygus. Pavyzdžiui, netyčinę avariją sukėlę asmenys ir už prekybą narkotikais, psichotropinėmis medžiagomis teistas žmogus. Klausimas, ar jis dar kartą nedarys to paties ir ar neįtrauks nepilnamečių?

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Dabar, kaip suprantu, teisti asmenys negali dirbti švietimo įstaigose – darželiuose, mokyklose. Tačiau būreliuose, užklasinėje veikloje, stovyklose gali dirbti ir teisti, ir teisti net už seksualinius nusikaltimus žmonės?

– Nuo tada, kai buvo ratifikuota Lanzarotės konvencija, tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, galioja draudimas žmonėms, kurie yra teisti už seksualinio pobūdžio nusikaltimus, dirbti ar atlikti kokią nors veiklą su vaikais. Šis reikalavimas yra perkeltas ir į mūsų Vaiko teisių pagrindų įstatymą. Šiuo atveju kiekvienas darbdavys, priimdamas į darbą asmenį, kuris dirbs ar turės kitokį tiesioginį kontaktą su vaikais (tai gali būti net ir mokyklinio autobuso vairuotojas), privalo gauti pažymą, kad tas žmogus nėra teistas. Tas pats yra pasakytina ir apie savanorius, t. y. žmogus, kuris nori įtraukti savanorius į savo veiklą, taip pat turi gauti šią pažymą. Jeigu mes kalbame apie būrelius, kurie yra vieno žmogaus, pavyzdžiui, dailės studija, krepšinio būrelis ar kt., tokiais atvejais žmogus irgi pats apie save gali gauti informaciją, tačiau šiuo atveju tėvai yra tie žmonės, kurie turėtų pareikalauti tokios pažymos. Tai gali atrodyti kaip žeminantis dalykas, bet žmogus, kuris yra padaręs seksualinį nusikaltimą, atrodo taip pat, kaip bet kuris kitas gatvėje sutiktas žmogus. Vien tikėtis, kad jis toks nėra – neužtenka.

– Tėvai tos pažymos turėtų prašyti tada, kai būrelį individualiai daro žmogus, kai ne organizacija jį samdo?

– Jei Teistiems draus dirbti su vaikaistai yra institucija, galima ir jos prašyti, klausti, bet kuris darbdavys turėtų būti atsakingas už tai, turėti dokumentus ir žinoti, ką jis samdo. Tačiau jeigu tai yra individualus darbas, tai akivaizdu, kad niekas kitas jo nekontroliuoja, tik jis pats.