Aplinkos ministerija parengė ruošiamo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo koncepcijos projektą ir pateikė jį Vyriausybei. Šiai pritarus po kelių mėnesių bus sukurtas įstatymo projektas, kurį tvirtins Seimas.
Šiuo metu galiojantis Teritorijų planavimo įstatymas reglamentuoja teritorijų planavimą, planavimo organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese.
Siūlomos koncepcijos turės užtikrinti visų teritorijų planavimo dokumentų integravimą visuomenės intereso požiūriu, užtikrinti gamtinės ir antropogeninės aplinkos, tvaraus visuomenės ir jos gyvenimo bei veiklos sąlygų vystymąsi, išsaugant gyvąją ir natūraliąją gamtą.
Anot aplinkos ministro Gedimino Kazlausko, priėmus šį įstatymą, bus optimizuotas teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procesas. “Bus sudarytos palankesnės sąlygos investicijoms ir darniai plėtrai, sumažės lėšų ir laiko poreikis teritorijų planavimo dokumentams rengti. Įteisinus vieno langelio principą ir supaprastinus biurokratines procedūras, sumažės sąlygos korupcijai”, - pabrėžia aplinkos ministras.
Šiuo metu galioja net 11 teisės aktų, kurie reguliuoja tą pačią visuomeninių įstatymų sritį, susijusią su teritorijų planavimu.
Anot projektą rengusių Aplinkos ministerijos specialistų, bus sukurta aiški hierarchizuota teritorijų planavimo dokumentų sistema, kurioje valstybės ir regionų lygmens kompleksinio planavimo schemos bus privalomos valstybės ir savivaldybės institucijoms, savivaldybių lygmens kompleksiniai planai - savivaldos institucijoms, detalieji planai - teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
Tokia sistema paskatins investicijas, užkirs kelią neteisėtoms statyboms, atskirų teritorijų planavimo dokumentų skirtingam aiškinimui ir taikymui remiantis jų sprendinių skirtumais: skirtingomis sąvokomis, reglamentais, detalumu ir kitais sprendiniais.
“Planavimą, pagrįstą procedūrų vykdymu, pakeis aplinkos ir gyvenimo kokybę užtikrinantis planavimas”, - akcentuoja ministras G. Kazlauskas. Jo žodžiais, valstybė užtikrins planų valstybinę priežiūrą, o savivaldybės - įgyvendinimo kontrolę, be to, pradės veikti planavimo dokumentų kokybę užtikrinantis nepriklausomas ekspertizės mechanizmas.
Atskyrus teritorijų planavimo uždavinius nuo žemės sklypų formavimo ir statybos techninio projektavimo, bus išvengta atskirų procedūrų dubliavimo, sutaupyti ištekliai, pagerinta verslo aplinka.
Taip pat bus atsisakyta perteklinių teritorijų planavimo dokumentų rengimo, poveikio aplinkai vertinimo procedūrų dubliavimo, taip sutrumpinant teritorijų planavimo dokumentų rengimo laiką ir sumažinant kaštus. “Labai svarbu tai, kad bus sukurtas efektyvus visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese mechanizmas, ko žmonės iki šiol dažnai pasigenda”, - teigia G. Kazlauskas.
Kuriant naujojo įstatymo koncepciją buvo atsižvelgta į Europos Sąjungos šalių patirtį, Vokietijos, Švedijos, Danijos ir Suomijos erdvinio planavimo teisinės sistemas, kurios pasižymi ilgalaike praktika ir siekia visuotinai pripažintų darnaus vystymosi tikslų.
Atsižvelgta į tai, kad planavimo sistemos turi derėti prie esamos politinės, administracinės sistemos, gamtinės, ekonominės bei demografinės aplinkos, kultūros bei tradicijų.
Naujausi komentarai