Pasiklausyti Lietuvoje viešinčio Dalai Lamos XIV paskaitos susirinko apypilnė Vilniaus "Siemens" arena. Geros nuotaikos nestokojęs Tibeto dvasinis lyderis dalijosi savo mintimis apie taiką, laimę ir religiją.

Sužavėjo nuoširdumu

Nobelio taikos premijos laureatą arenoje susirinkę žmonės pasitiko gausiomis ovacijomis. Jau užlipęs ant scenos 87-erių Dalai Lama persigalvojo ir trumpam nulipo pasisveikinti su pirmoje eilėje sėdinčiais žmonėmis. Netrukus Jo Šventenybė buvo palydėtas į jam paruoštą krėslą scenos viduryje.

Per visą paskaitą Dalai Lama nevengė pokštauti ir taip arenoje sukeldavo juoko bei ovacijų bangą. Keletą kartų Tibeto lyderis prašė pritemdyti virš jo esančių prožektorių šviesas, esą nuo jų labai karšta.

"Tai mano žmogaus teisė. Atvažiavau čia kalbėti, tad šviesos – ne taip ir svarbu", – juokavo Dalai Lama.

Dvasininkas jautė pareigą publikai paaiškinti ir kodėl ant rankos dėvi apyrankę. Paaiškėjo, kad ją ryte gavo iš lietuvės mergaitės. Dalai Lama dar kartą dėkojo už dovaną ir pažadėjo ją nešioti bent dvi dienas.

Dar vieną juoko ir plojimų audrą Nobelio taikos premijos laureatas sukėlė paaiškinęs, kad, kol vertėjas iš anglų kalbos verčia jo mintis, gali ir prigulti. Jo Šventenybė prašė nepriimti to kaip nepagarbos ženklo, tiesiog žmogus negali visą laiką sėdėti kaip statula. O ir kalbėdamas apie rimtus dalykus Dalai Lama nevengė pajuokauti. Neretai išsakytą mintį lydėdavo nuoširdus dvasininko krizenimas.

Akcentas – vidinė ramybė

Dalai Lamos paskaita vadinosi "Kelias į taiką ir laimę globalioje visuomenėje". Tai – ne religiniai mokymai, o mąstytojo mintys apie šiandienį pasaulį ir jo problemas.

Nemažai dėmesio Tibeto lyderis skyrė žmonijos vienybės būtinybei. Jo teigimu, žmonės vieni kitus linkę skirstyti į savus ir svetimus, o tai santykiuose sukuria dirbtinę prarają.

"Žmonės daug galvoja apie tai, kokiai religijai jie priklauso, kalba apie "mes", bet turi omenyje tą siaurąjį "mes". Manau, turime žvelgti į pasaulį plačiau ir "mes" lyginti su savimi. Žmonės dažnai būna orientuoti į "aš", "mano", "mūsų grupė", o taip sukuriamas barjeras tarp "mūsų grupės" ir kitų žmonių. Barjerai atveria kelią įvairiems negeriems dalykams: smurtui, prievartai, išnaudojimui. Jeigu žmonės labiau gerbtų vieni kitus, įsivaizduotų esą vienos grupės nariai, galvotų apie save kaip "mes", tada neliktų tokių dalykų kaip prievarta, išnaudojimas, patyčios. Žmonių vienybės sąvoka labai svarbi. Iš tikrųjų visos pasaulio religijos kalba apie tą patį. Visi žmonės yra vienodi, visi turime vienodas teises būti laimingi, realizuoti savo troškimus", – kalbėjo Dalai Lama.

Dvasininkas pabrėžė, kad taika visuomet prasideda nuo pagarbos, o geros sveikatos pagrindas – vidinė ramybė.

"Taika pasaulyje galės atsirasti tik tada, kai žmonės pradės gerbti vieni kitus. Tačiau pagarba, ramybė neatsiras vien iš meditavimo, maldos, iš religinių veiksmų. Tam reikia tikrų veiksmų. O tikri veiksmai dažniausiai veda prie motyvacijos. Ramybė turi būti vidinė, kai žmogus bus viduje ramus, nebus pagrindo smurtiniams veiksmams. Kiekvienas žmogus turi sugebėjimą šypsotis, tai žmogaus prigimtis, tą švelnumą mes atsinešame iš motinos. 7 mlrd. žmonių visame pasaulyje išgyveno vien dėl to, kad kai kas jais rūpinosi, teikė šilumą, paramą, ir tai buvo mūsų mamos.

Be jokios abejonės, tie žmonės, kurie atjautos, meilės ir supratingumo vaikystėje gavo daugiausia, – jie yra patys laimingiausi, jų širdyse baimės mažiausiai. Ir atvirkščiai – kas meilės, atjautos ir supratingumo gavo mažiau, nepriklausomai nuo to, kokia jų materialinė padėtis, kiek jie gyvenime pasiekę, tiems giliai širdyje glūdi baimė, jų gyvenimas gerokai sunkesnis. Taip pat žinoma, kad sveikas, ramus protas veda ir prie kūno sveikatos", – savo požiūrį dėstė Tibeto dvasinis lyderis.

Mato permainų Kinijoje

Paskaitos pabaigoje Dalai Lama kalbėjo apie laimės suvokimą. Dvasininko teigimu, laimė tolygu vidinei ramybei, nes šioji visada nugali nepriteklius, kad ir kokie jie būtų.
"Mano manymu, laimė yra tam tikra pasitenkinimo forma. Čia kalbu ne tik apie fizinę laimę, pavyzdžiui, gerą savijautą, tačiau ir apie dvasinę laimę, kuri gali atnešti pasitenkinimą. Be jokios abejonės, materialūs dalykai irgi svarbūs – komforto lygis, tam tikras sveikatos lygis, geras maistas, prisilietimai ar kiti pojūčiai. Jie žmonėms, kaip ir gyvūnams, yra svarbūs. Tačiau mes, žmonės, turime tokį nuostabų dalyką kaip smegenys. Smegenys generuoja idėjas, suteikia mums vilties, atmintį. Tačiau kita smegenų pusė kartais verčia nerimauti, dvejoti, būti savimi neužtikrintus ir t. t. Tada sunku išlaikyti dvasinę būseną. Bet aš tikiu, kad dvasiniai potyriai, tinkamas protinis nusiteikimas nugali fizinius nepriteklius, pojūčius. Šitų dalykų reikia mokyti, nes be jų materialinės gėrybės – tik visiškai paviršutiniai dalykai", – savo įžvalgomis dalijosi Dalai Lama.

Dalai Lama atsakė į keletą žmonių iš anksto pateiktų klausimų. Vienas jų nuskambėjo ir tiesiai iš žiūrovės lūpų. Moteris klausė, ar Dalai Lamai neliūdna, kad jis, ko gero, jau nebesulauks Tibeto nepriklausomybės. Dvasininkas keletą kartų pabrėžė, kad Tibetas ne siekia nepriklausomybės, o nori "prasmingos autonomijos". Be to, pasak Dalai Lamos, atsiranda ženklų, kad Kinija gali imtis permainų Tibeto atžvilgiu, o tai esą teikia vilties.

"Nesiekiame nepriklausomybės. <...> Jau atsiranda permainų ženklų, taigi esu gana optimistiškas. Daug Kinijos intelektualų, Kinijos budistų rodo rūpestį dėl Tibeto, dėl šios problemos, ir rodo solidarumą", – atsakė Dalai Lama.

Išlaidas padengė bilietai į paskaitą

Susitikimo pradžioje, kaip įprasta per Tibeto dvasinio lyderio paskaitas, pateikta Dalai Lamos kelionės į Lietuvą išlaidų ir gautos paramos ataskaita. Suskaičiuota, kad vizito išlaidos siekė beveik 169 tūkst. litų. Tačiau lėšos padengtos pardavus bilietus į paskaitą. Jie kainavo nuo 82 iki 507 litų ir už juos surinkta per 178 tūkst. litų. Dar daugiau kaip 28 tūkst. litų žmonės suaukojo. Kam ir kaip paskirstyti po vizitų nepanaudotas lėšas, sprendžia pats Dalai Lama.