Šią bylą pirmininkas išskyrė antradienį pristatydamas metinį veiklos pranešimą.

Pernai Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Lietuva turi suteikti leidimą gyventi užsieniečiui vyrui, kitoje valstybėje sudariusiam santuoką su tos pačios lyties lietuviu, nors Lietuva pati ir neleidžia homoseksualų santuokų.

Anot D. Žalimo, Konstitucinis Teismas taip priminė, kad demokratinė valstybė turi vadovautis pagarba kiekvieno žmogaus orumui, „nepriklausomai nuo tam tikru laikotarpiu vyraujančių daugumos visuomenės narių nuostatų ar stereotipų“.

„Negali būti konstituciškai pateisinamo pagrindo diskriminuoti asmenis, pavyzdžiui, vien dėl jų lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos“, – įvadiniame žodyje rašo D. Žalimas.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas gali būti tvirtas pagrindas Lietuvoje ugdyti vakarietiško lygio toleranciją.

„Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, kad, kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu, todėl negalima drausti šeimai susijungti atsižvelgiant į sutuoktinių ar partnerių lytį. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas gali būti tvirtas pagrindas Lietuvoje ugdyti vakarietiško lygio toleranciją“, – teigė pirmininkas.

Lietuvos Katalikų bažnyčia kritikavo Konstitucinį Teismą, sakydama, kad jis pagilino prieštarą tarp santuokos ir šeimos bei žengė žingsnį link homoseksualų santykių prilyginimo šeimai.

Lietuvos Vyskupų Konferencija tuomet pabrėžė, kad „šeimos negalima suprasti bei paaiškinti be santuokos“, o Konstitucinis Teismas apeidamas Seimą į Lietuvos teisinę sistemą įvedė naują teisinę kategoriją – tos pačios lyties asmenų šeimą ar šeimos santykius.

D. Žalimas tarp svarbiausių bylų taip pat įvardijo nutarimą, kuris numatė griežtesnius reikalavimus įstatymų priėmimui ypatingos skubos tvarka, bei išaiškinimą, kad teisėsaugos slapta surinkta informacija gali būti panaudojama tiriant tarnybinius nusižengimus, net ir nenustačius nusikaltimo.