Pagal kyšininkavimą sveikatos apsaugoje Lietuvą tarp ES šalių lenkia tik rumunai. Beveik penktadalis mūsų pacientų prisipažįsta davę medikams kyšį. Palyginkime: Danijoje tokių – 1 proc., Estijoje – 2. Tik kas ketvirtas gyventojas mano, kad Lietuvoje COVID-19 pandemija valdoma skaidriai, Švedijoje – 72 proc.

Nors teigiamų poslinkių yra, bet su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ 2021 m. Pasaulinis korupcijos barometras giedros Lietuvoje dar nerodo. Kodėl, aiškinamės su „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovu Sergejumi Muravjovu.

Pasak S.Muravjovo, atėjo laikas daugiau dėmesio skirti savivaldai, jos atstovai turėtų parodyti lyderystę įtraukiant gyventojus į sprendimų priėmimą, kiekvienoje turėtų atsirasti dalyvaujamasis biudžetas, kai žmonės patys siūlo idėjas, kam skirti lėšų. (A. Ufarto / Fotobanko nuotr.)

Pandemijos įtaka

– „Transparency International“ skelbia, kad COVID-19 pandemija padidino korupciją visoje ES. Lietuvoje taip pat paaiškėjo galimai korupcinių sandorių įsigyjant įvairių sveikatos apsaugos priemonių, kilo skandalų dėl paramos skirstymo. Viešasis sektorius nesugeba veikti ekstremaliomis aplinkybėmis ar piktybiškai naudojasi tokia situacija?

– Ekstremaliomis sąlygomis kartais reikia žaibiškų sprendimų, tad tenka veikti pasitikėjimo principu, pasikliauti savo atstovais, kad jie priims visiems geriausią sprendimą. Tačiau antrai ir trečiai pandemijos bangai tie patys pasiaiškinimai, kad neturėjome laiko viešuosius pirkimus vykdyti skaidriai, vertinti su korupcija susijusias rizikas, negalioja. Todėl dabar, pandemijos įtampai atslūgstant, būtina skirti dar daugiau dėmesio viešiesiems finansams, taip pat ir netrukus mus pasieksiančiai europinei paramai skaidriau panaudoti.

Kai ateina dideli pinigai, šiuo atveju – milijardai, kurių dalybos sutraukia daug suinteresuotų asmenų, interesų grupių, korupcinės rizikos tikimybė padidėja. Todėl labai svarbu šiuos pinigus skirstyti kiek įmanoma skaidriau, skelbti kriterijus, pagal kuriuos atrenkami jų gavėjai, ir jų sąrašą. Bent jau iki šiol viešai prieinamų tokių duomenų nebuvo.

– Neseniai paaiškėjo, kad paramą, skirtą nukentėjusiomis nuo COVID-19 pripažintoms įmonėms, kai kurios jų išleido prabangiems automobiliams, laivams, jachtoms. Pinigai – mokesčių mokėtojų, ar, jūsų manymu, teisinga, kad tokių įmonių sąrašas slepiamas?

– Ši istorija labai aiškiai parodo vieną esminių iššūkių, su kuriais dabar susiduriame Lietuvoje: viešojo sektoriaus institucijos neprisiima daugiau atsakomybės mažinti stambios korupcijos lygį. Jos turi aiškiai suvokti, kad viešasis interesas yra svarbiausia. Šiuo konkrečiu atveju visuomenė turi žinoti bent jau dėl kurių įmonių pradėti tyrimai.

Be to, ši istorija dar kartą parodė, kad itin svarbu viešai skelbti kriterijus, pagal kuriuos parama skirstoma, ir jos gavėjų sąrašą.

Didžiausias skaudulys

– Pagal kyšininkavimą sveikatos apsaugos srityje ES esame antri po Rumunijos. Ar sergame nepagydoma liga?

– Kyšininkavimo mastai Lietuvoje mažėja, vis daugiau gyventojų supranta, kad susimoki mokesčius valstybei ir turi gauti kokybišką paslaugą be jokių papildomų nelegalių mokėjimų. Visame viešajame sektoriuje per ketverius metus kyšininkavimo lygis sumažėjo 7 proc., iki 17 proc.

Antrai ir trečiai pandemijos bangai tie patys pasiaiškinimai, kad neturėjome laiko viešuosius pirkimus vykdyti skaidriai, vertinti su korupcija susijusias rizikas, negalioja.

Tačiau vis dar yra didelių problemų sveikatos apsaugoje, ir būtent dėl kyšininkavimo šioje srityje taip prastai atrodome tarp kitų ES šalių. Jei išspręstume šį skaudulį, galėtume lygiuotis į mūsų šiaurės kaimynus skandinavus, kurie iš principo neturi kyšininkavimo problemos viešajame sektoriuje.

Tad Sveikatos apsaugos ministerija ir jos ministras, šios srities įstaigų vadovai turi imtis veiksmų, kad jau artimiausiu metu turėtume ne tik konkretų planą mažinant kyšininkavimą, bet ir matytume pažangą. Dabar, kai po truputį didėja medikų atlyginimai, turime kalbėti ir apie didesnę jų atsakomybę suteikti kokybišką paslaugą. Dauguma medikų – sąžiningi žmonės, bet sveikatos apsaugos įstaigų vadovai turi padėti visai medikų bendruomenei dar aiškiau pasakyti ne kyšiams.

– Tačiau, kaip parodė neseniai paskelbti teisėsaugos operacijos rezultatai, patys sveikatos įstaigų vadovai įsiraizgę pažinčių, giminystės ryšių, korupcijos tinkluose. Įtariamaisiais didžiulės apimties korupcijos sveikatos apsaugos srities byloje tapo net 35 asmenys. Kaip kovoti su stambia korupcija?

– Čia, visų pirma, reikia kalbėti apie viešuosius pirkimus ir apie interesų grupių, verslo atstovų įtaką sprendimų priėmėjams, gydymo įstaigų vadovams.

Tobulinant viešuosius pirkimus reikėtų sumažinti perkančiųjų organizacijų skaičių Lietuvoje, daugiau specializuotis, kad viešajame sektoriuje galėtume išlaikyti viešuosius pirkimus išmanančius žmones ir pirkimus vykdytume kokybiškiau. Reikia atverti viešųjų pirkimų duomenis, kad būtų lengva suprasti, ką perka viena ar kita gydymo įstaiga, palyginti vienos ar kitos įstaigos duomenis, ir ne po metų ar pusmečio, o iš karto po pirkimų.

Kalbant apie verslo įtaką, reikia daugiau informacijos, kas lankosi gydymo įstaigose, bendrauja su jų vadovybe. Dažniausiai tokio pobūdžio informacijos viešai nerasime, nors tai jau būtų žingsnis į priekį.

Vien įstatymų nepakanka

– Vis dėlto kodėl viešieji pirkimai, ne tik sveikatos apsaugos srityje, dažnai lieka tik jų profanacija, nors juos reguliuojantis įstatymas vis tobulinamas ir tobulinamas?

– Viešųjų pirkimų įstatymas – vienas dažniausiai keičiamų Lietuvoje. Tačiau, man regis, atėjo laikas susitarti, kad viešųjų pirkimų duomenys Lietuvoje turi būti teikiami viešu formatu, kad būtų aišku, kas, ką, iš ko, už kiek nupirko. Jais turi turėti galimybę naudotis ne tik viešųjų pirkimų tarnybos, bet ir verslo, kitų įstaigų atstovai. Tokio pobūdžio analitika leistų kalbėti apie duomenimis grįstą sprendimų priėmimą – to ir reikia, jei norime iš esmės tvarkytis su stambios korupcijos iššūkiais, kurių yra ne vienas ir ne du. Lietuvos viešųjų pirkimų sistema pasenusi, ji turėtų būti kur kas atviresnė ir skaidresnė.

– Ar galime pasakyti, kad Lietuvoje gerai veikia ir Lobistinės veiklos įstatymas, kai dėl lošimų reguliavimo suinteresuoti asmenys ir institucijos savo tikslų vis tiek bandė siekti nederamo tono skambučiais ir siūlydami kyšius Seimo nariams?

– Tokios istorijos primena ir kiek dar daug turime nuveikti, ir kiek jau nuveikėme. Vis dėlto, stebėdamas šią diskusiją, noriu pasidžiaugti, kad pastebiu pokytį: politikai kitaip kalba, vis geriau supranta ir aiškiai pasako, kad jie suvokia, jog turi būti atskaitingi, o geras politikas – tai skaidrus politikas.

Ši istorija turėtų paskatinti mus grįžti prie esminių tikslų – dar labiau skaidrinti teisėkūrą, kad matytume, kaip kuriami įstatymai, kas teikia pasiūlymus, kas dalyvauja juos aptariant. Prieš porą savaičių TILS paskelbė duomenis, kaip keliauja įstatymų projektai iš vieno Seimo kabineto į kitą. Iki šiol tie duomenys buvo skelbiami viešai, tačiau bendro vaizdo neturėjome.

– Premjerės Ingridos Šimonytės nuomone, korupcijos apraiškas mažinti padėtų elektroninių paslaugų plėtra. Kokį antikorupcinį efektą tai galėtų turėti?

– Tam tikrų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę vienareikšmiškai gali sumažinti biurokratijos lygį ir korupcijos tikimybę. Bet kaip antikorupcinė priemonė tai gali suveikti tik tuo atveju, jei bus aiškus sutarimas, ką darome, kodėl darome ir kaip pamatuosime pokytį. Lietuva didžiuojasi „FinTech“ įmonių plėtra, bet, kaip parodė TILS tyrimas, pandemijos metu galėjo išaugti sukčiavimo ja mastas. Kaip jį užkardyti?

Esame susiję su kitomis pasaulio valstybėmis, tarptautiniais verslais, taip pat ir stambia korupcija. Mūsų tyrimai rodo, kad per Lietuvą, padedant „FinTech“, gali keliauti su korupcija susiję pinigai. Turime gerinti pinigų plovimo prevenciją. Reikia, kad būtų skaidresnė stebėsenos sistema, visų pirma, įmonių savininkų registras, kad lengvai galėtume pamatyti, kam priklauso viena ar kita įmonė. Tai labai svarbu ir skaidrinant viešuosius pirkimus. Tada matytume, kad juose kartais dalyvauja tik dokumentuose skirtingos įmonės, bet iš tikrųjų susijusios su tais pačiais akcininkais, o viešuosius pirkimus laimi vis tie patys žmonės ir įmonės.

Bet nesuprantu, kada bus atviras registras naudotojui. Aišku tik tai, kad ši Vyriausybė turi tą patį įsipareigojimą, kokį turėjo ir buvusioji. Gal iki šių metų pabaigos bus toks registras, bet prie kurio bus galima prieiti tik už užmokestį. Noriu atkreipti dėmesį, kad tai nėra geroji praktika – daugelis valstybių teikia tokio pobūdžio duomenis viešai ir nemokamai. Vis daugiau valstybių, pavyzdžiui, mūsų kaimynai latviai ar danai, tai daro atviru formatu, t.y. taip, kad galėtum dirbti su apdorotais duomenimis, matyti tendencijas, žinoti, kaip atrodo šiek tiek platesnis paveikslas, nei tik ieškoti informacijos pagal įmonės pavadinimą.

Skaidrinti procesą

– Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Lietuvos korupcijos žemėlapyje metai po metų kartojasi tie patys didžiausi židiniai, kuriuos gyventojai pernai surikiavo taip: sveikatos apsaugos institucijos (51 proc.), teismai (37 proc.), Seimas (33 proc.), savivaldybės (22 proc.). O kuriose srityse pavyko situaciją pakeisti?

– Kai kurie rodikliai rodo pažangą, pavyzdžiui, per pastaruosius ketverius metus triskart daugiau gyventojų palankiai vertina valdžios darbą sprendžiant korupcijos problemas, trečdalis mano, kad korupcijos lygis per pastaruosius metus sumažėjo, ir tai vienas geriausių rodiklių ES.

Kyšininkavimo lygis irgi krenta. Pavyzdžiui, policija iš esmės su šia problema susitvarkė. Bet atėjo laikas iš principo atsikratyti šio sovietinio palikimo ir sutelkti dėmesį į stambiąją korupciją, nes akivaizdu, kad Lietuvoje reikia skaidrinti sprendimų priėmimą.

Čia pagal tam tikrus rodiklius irgi pirmaujame ES. Pavyzdžiui, šeši iš dešimties lietuvių mano, kad interesų grupės turi itin didelį vaidmenį priimant sprendimus Lietuvos politikoje, kad mūsų valdžios atstovai dažnai, visų pirma, paiso stambių verslo grupių interesų. 44 proc. piliečių teigia, kad nacionalinės valdžios atstovai neatsižvelgia į jų nuomonę priimdami sprendimus. Tai kelia nerimą, nes matyti didėjanti atskirtis, kai žmonės net nežino, kaip išreikšti savo nuomonę, kaip įsitraukti į sprendimų priėmimą šalyje. Vadinasi, tai, ką iki šiol darėme, neveiksminga.

Šeši iš dešimties lietuvių mano, kad interesų grupės turi itin didelį vaidmenį priimant sprendimus Lietuvos politikoje, o mūsų valdžios atstovai dažnai, visų pirma, paiso stambių verslo grupių interesų. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

– Kaip situaciją pakeisti?

– Gerai, kad turime lobistinės veiklos, pranešėjų apsaugos įstatymus. Bet atėjo laikas daugiau dėmesio skirti savivaldai, nes ji arčiausiai žmonių. Jų atstovai turėtų parodyti lyderystę įtraukiant gyventojus į sprendimų priėmimą. Norėčiau, kad kiekvienoje savivaldybėje iki savivaldos rinkimų atsirastų dalyvaujamasis biudžetas, kai kartu su bendruomene sprendžiama dėl viešųjų lėšų panaudojimo, žmonės patys siūlo idėjas savivaldybei. Tada piliečiai ne tik geriau suprastų, kaip atrodo šie procesai, bet ir lavintų savivaldybių atstovus, kurie vis dar per daug biurokratiškai bendrauja su žmonėmis, užmiršdami, kad jų darbas – gerinti mūsų visų gyvenimą.

Lietuva padarė nemažą pažangą siekdama sumažinti korupcijos lygį, tačiau besikeičiančiame pasaulyje nebegalime sėkmingai veikti senamadiškais metodais. Šiuolaikiniame pasaulyje antikorupcines iniciatyvas turime grįsti, visų pirma, pirminių duomenų kuo platesniu atvėrimu, o žvelgiant į juos būtų aišku, ar viešojo sektoriaus įstaigos daro pažangą.

Kalbant apie verslo įtaką, reikia daugiau informacijos, kas lankosi gydymo įstaigose, bendrauja su jų vadovybe.

Sveikatos apsaugos įstaigos turėtų skelbti, kaip keičiasi pacientų nuomonė apie jų darbą, kiek žmonių apsilanko pas vieną ar kitą gydytoją. Savivaldybės – kiek viešųjų pirkimų vyksta apklausos būdu ir kiek yra perkama iš vieno tiekėjo, kiek skiriasi kainos, kokios įmonės dalyvauja ir laimi rinkimus, iš ko būtų matyti susitarimų viešuosiuose pirkimuose tikimybė. Labai svarbu kiekvienai įstaigai turėti pamatuojamus ir įgyvendinamus antikorupcinius tikslus – tada žinotume, kaip sekasi juos įgyvendinti.

Akivaizdu, kad korupcijos lygio negalėsime sumažinti vien STT ar kitų teisėsaugos įstaigų pagalba. Siekiant didesnės pažangos reikia, kad visi labiau įsitrauktume. Labai norėčiau, kad dalyvaujamieji biudžetai atsirastų kiekvienoje Lietuvos mokykloje. Diskusijos apie mokyklos biudžetą ne tik patinka moksleiviams, bet ir didina jų finansinį raštingumą, lavina jų gebėjimą įsitraukti į demokratinius procesus. Aplinka tampa skaidresnė, o jaunimas išaugs pilietiškesnis ir aktyvesnis.

Tokių iniciatyvų viešajame sektoriuje atsiranda vis daugiau. Štai Skaidrumo akademija, inicijuota Prezidento Gitano Nausėdos ir koordinuojama STT, siekia suvienyti korupcijos prevencijos ekspertus, atsakingas ir suinteresuotas institucijas, paskatinti dalytis gerąja patirtimi. Labai svarbu, kad valstybės vadovai, Vyriausybė garsiau primintų, kad būtina susitvarkyti su korupcijos problema ir kad tai  akivaizdus prioritetas.

Tad šiuolaikinis būdas kovoti su korupcija – atverti daugiau duomenų viešajame sektoriuje ir jais naudotis priimant geriausius pagrįstus sprendimus mūsų visų naudai. Turime susitarti, kad tai įmanoma, ir į šiuos susitarimus įtraukti ir verslą, kuris gali bei turi veikti skaidriau.