2025 m. pabaigoje Vytauto Didžiojo universitetas prisidėjo prie tarptautinio tyrimo, atskleidusio, su kokiais iššūkiais translyčiai ir nebinarinės lyties tapatybės asmenys susiduria ieškodami darbo ir dirbdami Lietuvoje, Bulgarijoje, Italijoje bei Ispanijoje. Tyrimo rezultatai rodo, kad saugumas darbo rinkoje daugeliui tyrimo dalyvių išlieka ne duotybė, o nuolatinė siekiamybė, daranti tiesioginę įtaką karjeros ir darbo vietos pasirinkimams.
Patirtys – nuo priešiškumo iki priėmimo
Tyrimo duomenimis, translyčių ir nebinarinės lyties tapatybės asmenų patirtys Lietuvoje varijuoja nuo atviro priešiškumo, patyčių ir priekabiavimo iki palaikymo bei priėmimo. Dalyviai liudijo susidūrę su smerkiančiais žvilgsniais, pažeminimu, nepasitikėjimu, tiesioginiais ar netiesioginiais įžeidimais, priverstiniu atsiskleidimu, spaudimu palikti darbą ar atitikti tam tikras lyčių normas.
Pozityvios patirtys taip pat nėra retos – dažniausiai jos siejamos su kolegų palaikymu arba bent jau tiesioginio priešiškumo nebuvimu. Tačiau net ir tokiais atvejais saugumo jausmas dažnai išlieka trapus.
Tyrimas atskleidė, kad žmonių patirtys reikšmingai skiriasi priklausomai nuo to:
-
ar asmens oficialūs dokumentai atitinka jo ar jos lytinę tapatybę;
-
kokio pobūdžio organizacijoje jis ar ji dirba (tarptautinėje korporacijoje ar mažoje vietinėje įmonėje, aukštesnės ar žemesnės kvalifikacijos pareigose);
-
taip pat nuo santykių su kolegomis.
Socialinis ir ekonominis pažeidžiamumas didina riziką
Šalia minėtų praktinių aspektų svarbiu veiksniu išlieka socialinės ir ekonominės tyrimo dalyvių aplinkybės. Tyrimas rodo, kad mažesnis finansinis saugumas, žemesnis išsilavinimas ar ribota institucinė bei tarpasmeninė parama reikšmingai apribojo tyrimo dalyvių galimybes rinktis saugesnę darbo aplinką.
„Viena svarbiausių tyrime išryškėjusių tendencijų – sunkesnėse socialinėse sąlygose gyvenantys translyčiai ar nebinarinės lyties tapatybės žmonės yra pažeidžiamesni ir patiria daugiau nesaugumo darbe ar ieškodami darbo“, – teigė projekto tyrėja Kristina Rūkaitė.
Pasak jos, daugumos tyrimo dalyvių karjeros pasirinkimus pirmiausia lemia ne profesiniai siekiai, o saugumo poreikis ir pastangos išvengti priešiškos aplinkos.
Įtrauktis dažnai lieka deklaratyvi
Visi tyrime dalyvavę žmogiškųjų išteklių specialistai išreiškė palankumą skirtingų lytinių tapatybių asmenų įtraukčiai, tačiau iš liudijimų ir kiekybinių duomenų matyti, kad praktinės priemonės šioje srityje vis dar taikomos ribotai. Įvairovės ir įtraukties iniciatyvos dažniau organizuojamos didelėse tarptautinėse korporacijose, tačiau net ir jose specifinės priemonės, susijusios su lyčių tapatybių įvairove, nėra plačiai paplitusios.
Kitose organizacijose dažnai apsiribojama bendro pobūdžio įvairovės deklaracijomis arba įtraukties politikos nėra apskritai, o situacijos sprendžiamos individualiai, tik joms iškilus. Tokiais atvejais darbovietėse neretai remiamasi numanoma darbuotojų „atvirumo“ prielaida.
Oficiali parama kuria saugumo jausmą
Vis dėlto oficiali, LGBTQIA+ bendruomenei palanki organizacijos pozicija tyrimo dalyvių buvo įvardijama kaip itin reikšminga.
„Tyrimo dalyvių liudijimais, įtraukumą viešai deklaruojanti darbovietė yra vienas svarbiausių saugumo garantų, net jei praktikoje tai įgyvendinama prasčiau nei deklaruojama. Tai vėlgi parodo bendruomenės pažeidžiamumą darbo srityje – saugumas darbe daugeliui vis dar nėra duotybė“, – pažymėjo K. Rūkaitė.
Anot tyrėjos, tarp specialistų taip pat pasitaikė visuomenėje paplitusių nuogąstavimų, kad LGBTQIA+ bendruomenei priklausantys asmenys siekia išskirtinių privilegijų.
„Tačiau tyrimo dalyvių liudijimai rodo priešingai – esminiai poreikiai yra baziniai: saugumas, priėmimas ir galimybė nesijausti grėsme“, – pabrėžė ji.
(be temos)