Vaikystėje ji žaidė ne tik su lėlėmis, bet ir mašinėlėmis. Paauglystėje važinėjo traukiniais ir svajojo tapti mašiniste. Dabar 24 metų Agnė Krikštaponytė Lietuvoje yra pirmoji ir vienintelė  moteris, vairuojanti traukinius.

Vyrams vis dar egzotika

Taip, tai buvo viena didžiausių gyvenimo svajonių, kurią kaunietė įgyvendino prieš beveik dvejus metus: bent jau po nepriklausomybės atgavimo ji tapo pirmąja moterimi, turinčia  traukinio mašinisto pažymėjimą.

"Kol kas laukiu etato", – nekantrauja Agnė. 2013 m. ji baigė mokslus ir beveik dvejus metus važinėja greta mašinisto arba vairuoja traukinį jo prižiūrima.

Jau nuo paauglystės visada mieliau važinėjanti ne autobusais, bet traukiniais Agnė svajojo tapti mašiniste.

"Įstojusi nustebinau daug vyrų, – šypsosi A.Krikštaponytė, kurios švytinčias akis matydama mama pritarė dukters pasirinkimui. – Vieniems labai keista, neįsivaizduoja, ką gali veikti moteris tokiame darbe, kiti žavisi, pritaria. Tačiau kauniečiai geležinkelininkai jau įprato."

Vis dar didelė egzotika jauna moteris – kituose miestuose, kur sulaukia labai daug vyrų dėmesio.

Paklausta apie mokslus, ji šyptelėjo: "Iš pradžių sunkiausia buvo mechanika, technika. Vyrai įpratę prie technikos nuo jaunystės. Tačiau persilaužiau gan greitai. Kai darbas tavo svajonė, jis nebūna sunkus."

Gražiausia – prie hidroelektrinės

Atsakomybė, šaltakraujiškumas, gera reakcija, staigiai priimti sprendimai ir punktualumas. Tokias svarbiausias traukinio mašinisto savybes vardijo Agnė.

"Neįsivaizduoju nepunktualaus mašinisto, – sako Agnė, į pokalbį su žurnalistu atėjusi anksčiau, kas retai būdinga pašnekovams. Išgirdusi, kad vienas patyręs mašinistas iš Vilniaus Tadeušas Orlovskis tarp savybių paminėjo ir intuiciją, ji linktelėjo galvą. – Aha, teisingai pastebėta. Kartais išties reikia jutimo, intuicijos. Bet to moterims netrūksta."
O kur romantika? Juk šis darbas – vyriškas, tepalai, technika...

"O, mašinisto darbas labai romantiškas! – nesutiko dažnai besišypsanti A.Krikštaponytė. – Traukinio dundesys, variklio garsas ir nuostabūs vaizdai. Miškai, upės, gyvūnai. Lietuvą matau kitokią. Tokią, kurios neretai skubėdami žmonės nemato."

Dabar ji iš Kauno dažniausiai važinėja iki Marijampolės, Vilniaus, Radviliškio, Šiaulių.

Džiaugiasi įvairove, nes gali važinėti ir šilumvežiais, ir dyzeliniais traukiniais: įdomu laukti išlipančių, įlipančių keleivių arba važiuoti lėčiau ilgu, prekiniu traukiniu.

Pats gražiausias vaizdas? Vasara arba pavasaris, kai viskas žydi. Ir didinga Kauno hidroelektrinė, tekantis Nemunas, žaliuojantys miškai, atsiveriantys važiuojant nuo Rokų Palemono link.

Gaila gyvūnėlių

Pastebėjus, kad per gyvenimą mašinistas mirtinai sužaloja ne vieną žmogų, Agnė linktelėjo galvą: "Žinau. Yra tokių, kurie per kelerius darbo metus partrenkia ne vieną, yra tokių, kurie važinėja 20 metų ir – nieko."

Pirmoji mašinistė Lietuvoje neigia stereotipą, esą moteris negali vairuoti traukinio. Ji nepanikuoja ir neisterikuoja patekusi į sudėtingas situacijas.

"Taip, esu jautri, bet kai kažkas įvyksta, pirmoji mintis – ką daryti, o ne – ojojoj, – nedejuoja Agnė. – Laimė, mirties alsavimo gyvenime dar nejaučiau. Tikiuosi, to nepatirsiu. Bet jei įvyks nelaimė ir ne dėl savo kaltės partrenksiu žmogų, ką padarysi."

Tiesa, jai jau ne kartą spaudė širdį dėl dažnai ant bėgių išlekiančių ir mirtinai sužalojamų gyvūnėlių ar paukščių.

"Ypač gaila vieno šunelio, kuris tupėjo ant bėgių ir buvo traukinio užmuštas", – kalbėjo Agnė. Garsiniai signalai, deja, ne visada padeda gyvūnams, kurie pradeda panikuoti.

Užsiminus apie garsinius signalus, pusiau juokais, pusiau rimtai egzaminuojama Agnė atsakė be klaidų: trys trumpi signalai – sustojimas, vienas ilgas – išvykimas, vienas ilgas ir du trumpi – gaisras traukinyje, ilgas, trumpas ir vėl ilgas signalas – vienas svarbiausių garsinių signalų, perspėjančių ant bėgių dirbančius geležinkelio darbuotojus apie artėjantį traukinį.

Reikia gyventi prasmingai

Draugai jau įprato prie jos pasirinktos profesijos, nors vis dar stebisi. Ypač merginos pasirinkimas stulbina jos nepažįstančius žmones. Jie atakuoja klausimais: kur traukinyje eini į tualetą, kur persirengi, ar galėsi mus nemokamai pavėžėti?

"Persirengiu ir einu į tualetą kaip ir visi žmonės, – juokiasi  A.Krikštaponytė. – O mašinisto kabinoje kitų žmonių be specialaus leidimo vežti negalima."

Pagal Zodiaką Agnė yra Jautis, bet ji netiki horoskopais, o jos gyvenimo filosofija – siekti savo svajonių, žinoti, ko nori, ir niekada nepasiduoti.

"Turi ką nors prasmingo nuveikti per tau skirtą laiką. Dirbti mėgstamą darbą. Džiaugtis gyvenimu, – teigė Agnė. – Nejaugi geriau grįžti iš nekenčiamo darbo namo, susipykti su vyru, pavalgyti, o ryte vėl eiti į tą patį darbą? Jei kažkas gyvenime nepatinka, turi keisti. Daryk kažką kita!"

Mylimasis – geležinkelininkas

A.Krikštaponytė vyro dar neturi, tačiau naujame darbe surado mylimąjį – traukinio mašinistą iš Klaipėdos.

"Jis nekelia pavydo scenų ir nemano, kad naktimis trankausi su kitais vyrais, – nusijuokia ir vėlai vakare ar paryčiui namo grįžtanti Agnė. – Kur mes susitinkame? Kartais prasilenkiame pusiaukelėje, bet dažniausiai – Klaipėdoje arba Kaune."

Profesionalia mašiniste ir vėliau pavyzdžiu jauniems svajojanti tapti Agnė džiaugiasi, kad dar nepasitaikė didelių incidentų: tik keli neblaivūs asmenys.

Laimė, Lietuvoje nėra kvailų ekstremalų kaip Rusijoje, Tolimuosiuose Rytuose, kurie lipa ant traukinio arba gulasi po bėgiais.

"Romantizmas dar neišgaravo, – vis dar švyti Agnė. – Tikiuosi, kad savo darbą mėgsiu iki pat pensijos. Nors kas žino, gal vėliau gyvenime norėsiu dar ko nors ir atsiras naujas tikslas."