„Lietuviai yra labai ištverminga, ori ir valinga tauta, tokių skaudžių istorijų kaip mūsų šeimos patyrė tūkstančiai laisvos Lietuvos žmonių“, – penktadienį per Gedulo ir vilties dienos minėjimą Seimo Kovo 11-osios Akto salėje sakė A. Simonaitis.
Jis pasakojo, kad į Sibirą buvo ištremtas 1948 metais, iš jo „buvo pavogta ir atimta vaikystė“.
„Buvau devynerių metų vaikas, liaudies priešas, kurį su šeima – mama, močiute, trimis broliais ir dviem sesėmis (...) ištrėmė 1948 metais gegužės 22 dieną“, – pasakojo tremtinys.
Pasak A. Simonaičio, jo tėvas 1945 metais buvo nuteistas dešimt metų kalėjimo ir išvežtas į Vorkutą anglių kasimo darbams.
„Visa kaltė, kad tėvas ir jo brolis buvo Lietuvos savanoriai. Lietuva savanoriams skyrė žemės, tėvui ir jo broliui – po 12 hektarų, kadangi turėjo dar šešis hektarus savo žemės, jie tapo stambaus ūkio savininkais – čekistų buvo įvardyti buožėmis“, – pasakojo A. Simonaitis.
Po trejų metų ištremtas buvo ir A. Simonaitis su šeima.
„Daugelis tremtinių neišgyveno – mirė, mirė ir dvi mano sesės“, – sakė tremtinys.
A. Simonaičio šeima į Lietuvą grįžo 1960 metais, jis pats – kiek vėliau, nes būdamas 18 metų privalėjo tarnauti sovietų kariuomenėje, tad į gimtinę grįžo tik 1962 metais.
Kai po keturiolikos metų, praleistų Sibire, per garsiakalbį išgirdau, kad traukinys atvyksta į Lietuvos sostinę Vilnių, išgirdus lietuvių kalbą pajutau, kaip ant galvos atsistojo plaukai.
„Kai po keturiolikos metų, praleistų Sibire, per garsiakalbį išgirdau, kad traukinys atvyksta į Lietuvos sostinę Vilnių, išgirdus lietuvių kalbą pajutau, kaip ant galvos atsistojo plaukai“, – pasakojo buvęs tremtinys.
„Po to teko aplankyti Ameriką, Havajus, daugelį Europos šalių, porą kartų buvome Europos Parlamente, dabar esu laimingas, kad galime gyventi laisvoje, turtingoje Lietuvoje“, – teigė jis.
Lietuvoje penktadienį minima Gedulo ir vilties diena, skirta sovietų vykdytiems trėmimams prisiminti ir pagerbti jų aukas.
Be minėjimo Seime vyks pilietinė akcija „Tenutyla kasdienybės šurmulys. Išgirsk. Įsiklausyk į savo širdies plakimą“. Likus minutei iki vidurdienio aukų atminimas bus pagertas tylos minute.
Vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje bus pakeltos valstybės vėliavos, o po šios ceremonijos iki Aukų gatvės rengiamos Pagarbos eitynės.
Prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Vilniuje vyks pilietinė istorinės atminties akcija „Atminties neištremsi“ – bus skaitomi tremtinių ir politinių kalinių vardai bei pavardės ir jų likimas. Ši akcija planuojama ir kitose šalies vietose.
Popiet atminimo valanda rengiama prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties.
1941-ųjų birželio 14-ąją pradėti masiniai lietuvių areštai ir trėmimai į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per pirmąją okupaciją sovietai ištrėmė, nužudė, įkalino apie 23 tūkst. šalies gyventojų. Iš viso iki 1953 metų iš Lietuvos ištremta apie 130 tūkst. žmonių, dar apie 156 tūkst. lietuvių buvo įkalinta.
Naujausi komentarai