Vos kelis mėnesius gyvuoja popieriaus lapeliai, ant kurių Lietuvos žmonės išreiškia savo valią per balsavimus. Gyvenimą jie baigia didžiulėje makulatūros krūvoje popieriaus perdirbimo fabrike.

Ne pinigai, bet vis dėlto...

Savivaldybių, vidurinių mokyklų ir kai kurių kitų institucijų, kur yra įsikūrusios balsavimo apylinkės, seifai šiomis dienomis perpildyti. Juose saugomi sekmadienį vyksiančių Seimo rinkimų ir referendumo biuleteniai.

„Biuletenių apskaita gana griežta, nors tai ir nėra ypatingų apsaugos priemonių reikalaujantis dokumentas. Juk tai paprastas popieriaus lapas su atspausdintu tekstu", -
pasakojo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Vis dėlto biuleteniai saugojami gana stropiai. Balsavimo biuleteniai nesiskiria vienas nuo kito, jie nenumeruojami. „Tik biuletenių šaknelės, kurios lieka pas rinkimų komisijų narius, turi numerius. Šaknelės numeruojamos todėl, kad reikalinga tiksli apskaita. O patys biuleteniai nenumeruojami, kad nebūtų įmanoma atsekti, kas kaip balsavo. Juk balsavimas slaptas", - pabrėžė VRK vadovas.

Gali būti mažiau

Per rinkimus svarbiausia - tiksli ir kruopšti biuletenių apskaita. Kiekvienas rinkėjui pateikiamas balsavimo lapelis yra antspauduotas. Jeigu balsadėžėje randamas neantspauduotas biuletenis, jis neskaičiuojamas.

Pasibaigus balsavimui apylinkėse tiksliai suskaičiuojami ir į protokolus įrašomi nepanaudoti biuleteniai. Tuoj pat pasirūpinama, kad jų nebūtų galima panaudoti - paprastai nukerpamas lapelio kampas.

„Be abejo, kruopščiai suskaičiuojami ir iš balsadėžės išimti biuleteniai. Jų negali būti daugiau, nei toje apylinkėje balsavo rinkėjų", - sakė Z.Vaigauskas.

Šeši milijonai lapelių

VRK vadovas tikino, kad iki balsavimo biuleteniai saugomi gana kruopščiai: „Per daugelį metų yra nusistovėjusi tam tikra jų saugojimo tvarka, todėl balsavimo lapelių vagysčių ar dingimų būna itin retai".

Šiemet spalio 12 d. balsavimui atspausdinta apie 6 mln. biuletenių. Po 2 mln. lapelių skirta Seimo rinkimų daugiamandatei apygardai, vienmandatėms apygardoms ir referendumui. „Rinkėjų yra apie 2 mln. 600 tūkst. Manome, kad 2 mln. biuletenių turėtų pakakti. Bet visuomet yra operatyvi galimybė išspausdinti papildomą partiją biuletenių, nors to beveik niekada neprireikia", - pasakojo Z.Vaigauskas.

Centai virsta tūkstančiais litų

Preliminariai jau žinoma, kad atspausdinti balsavimo lapelius atsieis 300-350 tūkst. litų.

Atspausdinti Seimo rinkimų daugiamandatės apygardos biuletenį kainuoja apie 7 centus, vienmandatės apygardos - apie 4 centus. Referendumo lapelis mažiausias, todėl ir atspausdinti jį kainuoja mažiausiai - apie 2 centus.

Konkursą spausdinti biuletenius šiemet laimėjo Standartų spaustuvė Vilniuje.

Išdalijo apylinkėms

Pirmoji biuletenių partija kurjerių paštu specialiuose vokuose iškeliavo į Lietuvos diplomatines atstovybes užsienyje, taip pat į lietuvių karinius dalinius, dislokuotus karštuosiuose taškuose.

Praėjusios savaitės pabaigoje spaustuvės sandėliai ėmė sparčiai tuštėti. Į juos atvažiavo 71 apygardos komisijų pirmininkai ar jų atstovai. Jie atsiėmė savo apygardai skirtus biuletenius. „Teko pakrauti apie pusę tonos biuletenių", - sakė Vilniaus Naujamiesčio apygardos rinkimų komisijos pirmininkas Alfonsas Vaškevičius. Panašiai svėrė beveik visų apygardų atsiimti balsavimo lapeliai. Visa biuletenių partija svėrė apie 35-36 tonas.

Budės policija

Biuleteniams paskirstyti po balsavimo vietas skirta dar kelios dešimtys tūkstančių litų.

Kiekvienai apylinkei, jų Lietuvoje per 2 tūkst., biuletenių išduota beveik tiek, kiek jose registruota rinkėjų.

„Apylinkėse yra seifai arba rakinami metaliniai stalčiai, kur ir laikomi tie dokumentai. Neretai patalpas saugo seifinės durys", - tikino Naujamiesčio apygardos rinkimų komisijos pirmininkas.

Gedimino rinkimų apylinkės komisijos pirmininkė Rūta Rakickaja pasakojo, kad biuleteniai jau visą šią savaitę guli seife apylinkėje. „Tai rimtas, ypatingos apskaitos reikalaujantis dokumentas. Mes pasirašome dėl atsakomybės už jų apsaugą. Niekas nenori patekti į kalėjimą", - sakė R.Rakickaja.

Biuletenius saugo ne tik seifai, metaliniai stalčiai ar šarvuotos durys, bet ir žinybų, kuriuose įsikūrusios balsavimo apylinkės, apsaugos darbuotojai. „Mokyklose yra naktiniai sargai, valstybinėse įstaigose -
jų samdyti apsaugininkai ar policininkai", - tvirtino apylinkės komisijos vadovė. Naktį prieš rinkimus ir rinkimų dieną policija budės visose balsavimo apylinkėse.

Pateks į makulatūrą

Nepanaudoti biuleteniai jau kitą savaitę po rinkimų sunaikinami. „Jie suskaičiuojami, surašomi į protokolus ir išvežami į Grigiškių popieriaus fabriką, kur yra perdirbami", - paaiškino Z.Vaigauskas.

Rinkimuose panaudotus biuletenius VRK saugo kelis mėnesius. „Turime tokias kelias patalpas, kur sudedame maišus su užpildytais balsavimo lapeliais, surinktais iš visos Lietuvos", - sakė komisijos vadovas, paslaptingai nutylėjęs, kur tos patalpos.

Pasak jo, panaudoti biuleteniai saugomi apie tris keturis mėnesius, kol VRK išleidžia rinkimų rezultatų knygą. Tuomet ir tų balsavimo lapelių kelias suka į popieriaus perdirbimo gamyklą.

„Istorijai lieka tik balsavimo protokolai iš visų rinkimų apylinkių ir apygardų. Juos atiduodame Valstybės archyvui", - sakė Z.Vaigauskas.