Balsavimo biuletenio gyvenimas – labai trumpas. Tik kelis mėnesius gyvuoja tie popieriaus lapeliai, ant kurių Lietuvos žmonės pažymi savo valią per visuotinius balsavimus. Gyvenimą jie pabaigia didžiulėje makulatūros krūvoje popieriaus perdirbimo fabrike.

Devyni milijonai

Ką tik įvykusiems Seimo rinkimams ir referendumui dėl atominės elektrinės statybos buvo atspausdinta milijonai balsavimo biuletenių.

„Turėjome keturių formų biuletenius – Seimo rinkimų daugiamandatės apygardos, vienmandačių apygardų pirmojo turo, tų pačių apygardų antrojo turo, taip pat referendumo balsavimo lapeliai. Visų atspausdinome beveik tiek, kiek yra registruota rinkėjų, – po daugiau kaip 2 mln. egzempliorių. Taigi, bendras užsakytas biuletenių skaičius siekė apie 9 mln. egzempliorių“, – dienraščiui pasakojo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Iš visų šių lapelių panaudota mažiau nei pusė. Spalio 14-ąją įvykusiuose Seimo rinkimuose daugiamandatėje apygardoje, pirmajame ture vienmandatėse apygardose ir referendume dalyvavo 53 proc. įregistruotų rinkėjų, o spalio 28 d. surengtame antrajame Seimo rinkimų ture vienmandatėse apygardose balsavo 36 proc. piliečių.

Todėl iš maždaug 9 mln. atspausdintų biuletenių balsavimams panaudota apie 4,6 mln. Kita pusė liko nepaliesta. Tuojau po pasibaigusių balsavimų visi nepanaudoti biuleteniai buvo anuliuoti – nukirpti jų kampai.

„Negalime atspausdinti tik maždaug pusės biuletenių, nors pastaruoju metu būtent tiek rinkėjų ateina prie balsadėžių. Turime būti tikri, kad biuletenių tikrai nepritrūks, jeigu staiga rinkėjai imtų ir masiškai ateitų balsuoti. Priešingu atveju galėtume turėti tokią situaciją kaip Meksikoje prieš kelerius metus – ten sugalvojo atspausdinti tik dalį biuletenių, o atėjo labai daug rinkėjų. Teko skubiai spręsti papildomos biuletenių partijos spausdinimo ir atgabenimo problemą. Kilo net susišaudymų“, – pasakojo Z.Vaigauskas.

Skelbs konkursą

Galutinius rinkimų rezultatus VRK turėtų patvirtinti rytoj. Tačiau kurį laiką dar gali vykti teisiniai ginčai dėl rezultatų. Todėl VRK bent kelis mėnesius saugos visus – tiek panaudotus, tiek ir nepanaudotus – balsavimo biuletenius.

Kol kas jie tebėra rinkimų apygardose, bet netrukus bus suvežti į Vilnių, į specialias VRK patalpas, kur ir gulės iki kitų metų vasario ar kovo.

„Tuomet, kai pasibaigs visi su Seimo rinkimais susiję reikalai, kai išleisime galutinę rinkimų rezultatų knygą, paskelbsime konkursą biuleteniams išvežti ir sunaikinti. Anksčiau viską veždavome į Grigiškių popieriaus fabriką, tačiau dabar tai reikalauja viešojo pirkimo konkurso, kurį gali laimėti net kelios popieriaus surinkimo ir perdirbimo įmonės. Svarbiausi kriterijai – kaina ir saugumas. Kas pasiūlys daugiausia sumokėti už panaudotus ir nepanaudotus balsavimo biuletenius, kas geriausiai užtikrins jų saugų nugabenimą ir sunaikinimą, tas ir laimės konkursą“, – tvirtino Z.Vaigauskas.

„Turi būti garantuota, kad balsavimo lapeliai bus tikrai išvežti ir sunaikinti, o ne išmėtyti po laukus“, – pridūrė jis.

Paprastai pastaruoju metu įmonės, laiminčios konkursus sunaikinti biuletenius, turi specialius automobilius, kuriuose įrengti popieriaus smulkintuvai. Tad jau tose mašinose biuleteniai susmulkinami ir į popieriaus perdirbimo fabriką atvežami kaip didžiulė labai smulkios makulatūros masė.

Kainuoja centus

Z.Vaigauskas užsiminė, kad vieno biuletenio pagaminimo kaina siekia nuo 1,9 iki 3,3 cento. Tad visiems balsavimo lapeliams atspausdinti išleidžiama kiek daugiau nei 200 tūkst. litų.

Bet tikslios sumos, kiek atsieis biuletenių spausdinimas, VRK dar nežino. Komisijos Finansų skyriaus vedėja Danguolė Jakštienė tikino, kad tai paaiškės kitą arba dar kitą savaitę, kai „bus suvesti visi galai ir įvykdyti pavedimai“.

„Finansininkai mėgsta tikslius skaičius, todėl kol kas negaliu pasakyti, ar tie mėgėjiški paskaičiavimai, kad biuletenių gamyba kainavo daugiau kaip 200 tūkst. litų, yra panašūs į tikslius. Reikia dar palaukti“, – sakė ji.

Už biuletenių sunaikinimą iš popieriaus perdirbimo firmų tikimasi gauti kelis tūkstančius litų. „Makulatūra gana pigi – apie 12 centų už kilogramą. Nors panaudotų ir nepanaudotų biuletenių yra milijonai, visi jie labai ploni, todėl gana lengvi. Todėl ir sumos už tų biuletenių paėmimą nėra gigantiškos. Visi tie pinigai bus grąžinti į valstybės biudžetą“, – pastebėjo D.Jakštienė.

Nors balsavimo lapeliai bus perdirbti kaip makulatūra, VRK į Valstybės archyvą atiduos saugoti galutinius apygardų ir apylinkių balsavimo rezultatų protokolus.

Sunumeruotos šaknelės

Z.Vaigauskas tikina, kad balsavimo biuletenių apskaita pakankamai griežta. „Ant tų lapelių nėra nei vandens ženklų, nei kokių nors panašių dalykų. Tiesa, tai labai plonas popieriaus lapas, dar ten yra specialus tinklelis, mikrotekstas, viskas spausdinta specialiais dažais. Žodžiu, naudojami tam tikri dokumentų apsaugos dalykai“, – pasakojo VRK vadovas.

Patys balsavimo biuleteniai nesiskiria vienas nuo kito, jie nesunumeruoti. „Tik biuletenių šaknelės, kurios lieka pas rinkimų komisijų narius, turi savo atskirus numerius. Šaknelių numeravimas reikalingas tiksliai apskaitai. O patys biuleteniai nėra sunumeruoti, kad nebūtų įmanoma atsekti, kas kaip balsavo. Juk balsavimas yra slaptas“, – pabrėžė Z.Vaigauskas.

VRK pirmininkas tikino, kad iki ir po balsavimo biuleteniai saugomi pakankamai kruopščiai: „Per daugelį metų nusistovėjusi tam tikra jų saugojimo tvarka, todėl balsavimo lapelių vagysčių ar dingimų pasitaiko ypač retai.“

Z.Vaigauskas yra užsiminęs, kad nepasitaiko ir biuletenių padirbimo atvejų.

Vertintų skeptiškai

VRK vadovas pridūrė, kad rinkimų komisijos seka, ar balsavimo dėžėje neatsirado daugiau biuletenių, negu buvo išduota. Jeigu biuletenių būtų daugiau, tai būtų signalas, kad asmenys į balsadėžę primetė padirbtų balsavimo lapelių. Jeigu mažiau, tai reiškia, kad rinkėjai ne visus biuletenius sumetė į balsadėžę.

„Atliekama apskaita, kiek balsadėžėje gali būti biuletenių. Pirmoji procedūra uždarius balsavimo apylinkę – nustatyti, kiek gali būti rasta biuletenių. Jeigu biuletenių rasta daugiau, nei išduota rinkėjams, tai didžiulis pavojaus signalas. Atsitinka tokių atvejų, kai biuleteniai būna sulipę, komisijos narys išduoda rinkėjui du biuletenius, yra kokių nors apskaitos trūkumų. Per šiuos rinkimus negirdėjau, kad kuri nors rinkimų komisija būtų apskaičiavusi daugiau biuletenių, negu išduota. Išskyrus vieną atvejį, kai buvo skundas, jog rinkėja atsinešė 17 biuletenių; ją bandė sulaikyti, ji pabėgo, bet skaičiuodami komisijos nariai biuletenius rado“, – Seimo Antikorucpijos komisijos posėdyje, skirtame balsavimo biuletenių apsaugos problemoms aptarti, pasakojo Z.Vaigauskas. Jis pridūrė, kad tie biuleteniai buvo „negrabiai atšviesti kopijavimo aparatu“.

Pasak VRK vadovo, Ukrainoje rinkimų biuleteniai apsaugoti net 22 saugos lygiais, tačiau kitose valstybėse yra kitaip.

„Žinoma, galima į biuletenį pridėti apsaugos, bet tada biuletenis kainuos visai kitą kainą – iki lito, o dabar tekainuoja kelis centus“, – sakė Z.Vaigauskas.

„Aš nesu tikras, kad reikėtų pridėti dar saugos. Iš principo, jeigu būtų problema, reikėtų galvoti, atrasti dar kokių papildomų žymių. Bet dėl šiuolaikinių technologijų vystymosi į šį klausimą žiūrėčiau skeptiškai. Mes išleistume biuleteniams milijonus, o garantijų turėtume nežinau kiek“, – teigė Z.Vaigauskas.