Teisėjai anksčiau dirbo kitose pareigose, kurios buvo susijusios su Sausio 13-osios bylos tyrimu.

K.Jucys 1991 metais dirbo vidaus reikalų valdyboje tardytoju ir dalyvavo sausio įvykių procese, atliko procesinius veiksmus kaip tardytojas. Tuo metu sausio įvykių procesas apėmė didelę veiksmų dalį, tik vėliau į atskiras dalis, bylos procesas buvo suskirstytas.

L.Garnelienė nagrinėjo nuteistų sausio 13-osios perversmininkų Mykolo Burokevičiaus ir Juozo Jarmalavičiaus apeliacinius skundus. S.Knizleris yra dirbęs Generalinėje prokuratūroje ir tuometinio generalinio prokuroro Artūro Paulausko įsakymu atliko tyrimo veiksmus.

Nutartį paskelbęs teisėjas K.Jucys sakė, kad nusišalinimu siekiama išsklaidyti net menkiausias abejones dėl teisėjų šališkumo.

„Kiekvienas kaltinamasis turi teisę, kad jo bylą lygybės ir viešumo sąlygomis nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Dėl to baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu jis tame procese dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar gynėjas ar sprendė įtariamojo suėmimo ar jo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesines prievartos priemones ir pan“, – rašoma Apeliacinio teismo pranešime.

Nusišalinus šiems teisėjams, bus suformuota kita kolegija.

Nušalinimus teisėjams buvo pareiškusios išteisintųjų gynėjos ir prokuroras.

Lietuvos apeliacinis teismas praėjusią savaitę ketino pradėti nagrinėti prokuratūros skundą dėl dviejų buvusių specialios paskirties milicijos būrio OMON pareigūnų – B. Makutynovičiaus ir V.Razvodovo – išteisinimo dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų 1991 metais. Skelbta, kad B.Makutynovičius yra miręs, o V.Razvodovas į procesą Vilniuje neatvyksta, jiems atstovauja valstybės skirti advokatai.

Vilniaus apygardos teismas pernai birželio 4 dieną paskelbtu nuosprendžiu abu omonininkus išteisino, paskelbęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimų požymių.

Prokurorų skunde atsižvelgta į kritiką dėl tarptautinės teisės nuostatų taikymo ir pagal tai pakeistas kaltinimas.

Išteisinamąjį nuosprendį skundžiantys Generalinės ir Vilniaus apygardos prokuratūrų atstovai prašo panaikinti nuosprendį, pripažinti B.Makutynovičių ir V.Razvodovą kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui bei paskirti po 12 metų laisvės atėmimo.

Pernai lapkritį buvo pranešta, kad Lietuvoje už akių teistas B.Makutynovičius mirė Rusijoje.

Taip pat prašoma iš kaltinamųjų civilinių ieškovų naudai solidariai priteisti pareikštus civilinius ieškinius. Prokurorų nuomone, nuosprendis naikintinas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo bei esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo.

Kaltinamajame akte teigiama, kad B. Makutynovičius 1991 metais rėmė Rusijos agresiją prieš Lietuvą. Jis, kaip teigė kaltintojai, siekė sutrikdyti valstybinių institucijų veiklą, įsakė būrio nariams, kuriems vadovavo Eduardas Petrauskas, panaudoti teroro ir bauginimo priemones prieš įvairius nepriklausomos Lietuvos pareigūnus. Omonininkai užpuldavo pareigūnus, policininkus, iš jų atimdavo tarnybinius ginklus, asmeninius daiktus, neteisėtai sulaikydavo ir pristatydavo į užgrobtą tuometinės Lietuvos policijos akademijos pastatą.