Trys teisininkai pretenduoja tapti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjais. Penktadienį posėdžiavusi Teisėjų taryba visoms kandidatūroms pritarė.

Į šias pareigas pretenduoja buvę Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Audronė Kartanienė ir Donatas Šernas bei Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eligijus Gladutis. Dėl jų į Teisėjų tarybą kreipėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

57-erių A.Kartanienė nuo 1992 iki 1995 metų dirbo Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme, vėliau perėjo dirbti į Vilniaus apygardos teismą, kurio Baudžiamųjų bylų skyriuje dirbo 19 metų. Šiemet sausį tapo Lietuvos apeliacinio teismo teisėja.

„Audronė Kartanienė - teisėja praktikė, savo nepriekaištinga reputacija, jurisprudencinės veiklos rezultatais, plačia erudicija ir giliomis dalykinėmis žiniomis yra pelniusi visuomenės ir kolegų pagarbą, įrodžiusi savo tinkamumą tapti kasacinio teismo teisėja“, - rašoma siūlyme teikti A.Kartanienės kandidatūrą, kurį pasirašė Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius.

Kitas kandidatas, 52 metų D.Šernas 190-1991 metais ėjo Biržų mero pavaduotojo pareigas, vėliau dirbo Biržų rajono prokuratūroje, Pasvalio ir Panevėžio teismuose, 2002-2008 metais bus Teisėjų garbės teismo nariu.

„Gilios kandidato dalykinės žinios, ypač jo specializacijos srityje, (civilinė teisė, civilinio proceso teisė), kvalifikacijos kėlimas, gebėjimas tiesiogines pareigas sėkmingai derinti su visuomenine veikla teisėjų savivaldos institucijose, rodo jo aukštą profesionalumą, nuoseklias pastangas tobulėti“, - rašoma G.Kryževičiaus rašte.

Trečiasis pretendentas 48 metų E.Gladutis šiuo metu dirba Panevėžio apygardos teisme, anksčiau yra dirbęs Kupiškio teisme ir Rokiškio prokuratūroje. G.Kryževičiaus pasirašytame rašte teigiama, kad E.Gladutis teisėjų bendruomenėje vertinamas kaip principingas, darbštus, atsakingas, pareigingas ir draugiškas kolega.

„Neabejotina, kad E.Gladutis savo asmeninėmis ir dalykinėmis savybėmis visiškai atitinka kandidato į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus reikalavimus ir jo paskyrimas į Aukščiausiąjį Teismą prisidėtų prie dar veiksmingesnio vienodo teisės aiškinimo ir taikymo mūsų valstybėje užtikrinimo“, - rašoma rašte.

Prezidentė yra pateikusi dar du kandidatus į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Rugsėjo 12 dieną Teisėjų taryba posėdyje nusprendė patarti prezidentei teikti Vilniaus apygardos teismo pirmininko Vytauto Zeliankos kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

Taip pat patarta to paties teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Andžejaus Maciejevskio kandidatūrai.

44 metų V.Zelianka teisėjo darbą pradėjo 1999-aisiais Zarasų rajono apylinkės teisme, vėliau dirbo Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme, paskui perėjo dirbti į Vilniaus apygardos teismą. 2012 metais tapo šio teismo pirmininko, šias pareiga jis eina iki šiol. V.Zelianka taip pat yra Teisėjų tarybos narys.

42 metų A.Maciejevskis yra dirbęs teisininku Turto banke, Molėtų rajono apylinkės teisme, tuometiniame Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme, nuo 2008 metų jis yra Vilniaus apygardos teismo teisėjas.

V.Zeliankos kandidatūrą prezidentė D.Grybauskaitė Seimui teiks antrą kartą. Pernai gruodį Seimas per slaptą balsavimą nepritarė, kad V. Zelianka būtų paskirtas Aukščiausiojo Teismo teisėju. Už jo kandidatūrą tebuvo 44 parlamentarai, prieš buvo tiek pat, septyni susilaikė.

„Balsavimas buvo politizuotas. Gerai, kad prezidentė neišsigando ir teikia antrą kartą“, - yra sakęs Teisėjų tarybos pirmininkas G.Kryževičius.

V.Zeliankai vadovaujant Vilniaus apygardos teismui šio teismo teisėjų kolegija priėmė apkaltinamąjį nuosprendį buvusiam Darbo partijos pirmininkui Viktorui Uspaskichui, Seimo nariams „darbiečiams" Vytautui Gapšiui ir Vitalijai Vonžutaitei.

Pagal Teismų įstatymą, Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu. Kandidatūras į Aukščiausiojo Teismo teisėjus prezidentui parenka ir pasiūlo Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, tačiau šis siūlymas prezidento nesaisto.