Lietuvos gyventojų pilietinė galia per metus smuko, teigia Pilietinės visuomenės institutas, ketvirtadienį viešindamas atliktą tradicinį tyrimą.

Pilietinės galios vidurkis Lietuvoje 2014 metais įvertintas 34 balais iš 100. 2013 metais toks vidurkis buvo 36. Pilietinė galia yra aukštesnė tarp jaunų, aukštesnes pajamas ir aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių. Pilietiškai aktyviausi yra 20-29 metų gyventojai. Taip pat pilietiškai aktyvesni yra didmiesčių gyventojai.

Pilietinės galios indeksas apskaičiuojamas per reprezentatyvias visuomenės apklausas vertinant žmonių dabartinį ir potencialų pilietinį aktyvumą, tai, kokią įtaką jie įsivaizduoja galintys daryti politiniams sprendimams, ir gyventojų suvokiamą riziką, kurios jie gali susilaukti dėl pilietinio aktyvumo iniciatyvų.

Viena tyrimo rengėjų, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė, pristatydama tyrimą, sakė, kad pilietinis lietuvių aktyvumas yra žemas, nes jie nėra iniciatyvūs.

„Nėra taip, kad Lietuvoje yra mažai veiklių žmonių. Tiesiog neatsiranda pilietinių praktikų, kurios žmonėms būtų įprastos. Man keista, kodėl žmonės negali išeiti į savo kiemą susiorganizuoti talkos. Tačiau jeigu kas nors suorganizuoja, per televizorių pasako, kad reikia išeiti ir susitvarkyti, tai žmonės tą ir padaro“, - teigė A.Ramonaitė.

Ji atkreipė dėmesį į 2008 metais startavusią akciją „Darom“, per kurią Lietuvoje renkamos šiukšlės.

Tyrimas rodo, kad dažniausia pilietinė veikla tarp Lietuvos gyventojų išlieka pinigų aukojimas. Užpernai pinigus aukojo ar kitaip parėmė asmenis ar įvairias organizacijas 55 proc. gyventojų, šiemet - 56 procentai. Pusė šalies gyventojų dalyvavo aplinkos tvarkymo talkose, o 33 proc. dalyvavo vietos bendruomenės veikloje. Ne vienoje pilietinėje veikloje dalyvavo 26 proc. gyventojų.

Labiausiai iš septyniolikos tirtų pilietinių veiklų sumažėjo bent vieną peticiją pasirašiusių žmonių. Pernai tai padarė 8,2 proc. gyventojų, tuo metu užpernai šis rodiklis siekė 14,5 procento. Tačiau padaugėjo žmonių, kurie boikotavo kokios nors firmos ar šalies produktus dėl moralinių ar politinių motyvų. Pernai tai padarė 7,6 proc. gyventojų, užpernai metais tokių buvo 5,4 procento.

Didesnė nei ankstesniais metais respondentų dalis pripažino ir neigiamas tendencijas, kad aktyviai dalyvaujant pilietinėse akcijose ir veiklose jie jaučia riziką, kad gali būti laikomi keistuoliais, viešai užsipulti, šmeižiami, sulaukti grasinimų.

Lietuvos pilietinės galios indekso tyrimai atliekami nuo 2007 metų.

Toks tyrimas atliktas jau šeštą kartą.