2022-aisiais manančių, kad šalyje yra saugu gyventi buvo 69 proc., o 2021-aisiais – 76 procentai.

Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, tai yra suprantama, nes „karas Ukrainoje ir kitos grėsmės padarė įtaką“.

Beveik devyni iš dešimties gyventojų (87 proc.) jaučiasi saugūs gyvenamojoje vietoje – tai geriausias rezultatas nuo 2005 metų, kai tokios apklausos pradėtos vykdyti. 75 proc. šalies gyventojų mano, kad rizika tapti nusikaltimo auka yra maža, 79 proc. galvoja, kad kriminogeninė situacija šalyje yra gera.

50-75 metų žmonės, lyginant su kitomis grupėmis, jaučiasi mažiau saugūs, jie prasčiau vertina kriminogeninę situaciją ir riziką tapti nusikaltimo auka. Mažiau saugiai jaučiasi gaunantys mažiausias pajamas ir kaimo vietovėse gyvenantys žmonės.

„Bendra tendencija visgi labai gera, ir ta situacija, kurioje mes buvome 2006 metais, ir ta, kurioje esame dabar, jos labai radikaliai skiriasi“, – tyrimo pristatyme trečiadienį sakė VRM Projektų ir kokybės valdymo skyriaus vyresnioji patarėja Eglė Vileikienė.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Per pastaruosius du dešimtmečius didžiausią nerimą žmonėms kėlė šios viešojo saugumo problemos: eismo saugumas, smurtiniai nusikaltimai ir korupcijos problemos.

Pasak E. Vileikienės, apklausa rodo pasikeitusias gyventojų nuotaikas – akcentuojamos globalesnės problemos.

Pernai viena iš svarbiausių viešojo saugumo problemų įvardijama nelegali migracija. Ši problema buvo aktuali ir 2016–aisiais.

Bendra tendencija visgi labai gera, ir ta situacija, kurioje mes buvome 2006 metais, ir ta, kurioje esame dabar, jos labai radikaliai skiriasi.

Per šešerius metus beveik per pusę (nuo 29 proc. iki 17 proc.) sumažėjo žmonių, teigiančių, kad esant poreikiui nesunkiai įsigytų narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

2021–2022 metais tokiam teiginiui pritarė 37 proc. jaunimo (15-29 metų amžiaus), 27 proc. vidutinio amžiaus (30-49 metų amžiaus) ir 16 proc. vyresnio amžiaus žmonių.

Dažniau teigė galintys nesunkiai įsigyti narkotinių prekių didžiausias pajamas gaunantys, rečiausiai – mažiausias pajamas gaunantieji.

Per ketverius metus iki 25 proc. sumažėjo žmonių, kurie pateisina nelegaliu būdu įsigytų prekių vartojimą. Pernai metais ši dalis buvo išaugusi iki 33 procentų. Tokį elgesį pateisina 37 proc. vyrų ir 26 proc. moterų, taip pat gaunantys mažiausias pajamas, o rečiausiai – gaunantys didžiausias pajamas.

Nelegaliu būdu įsigytų prekių vartojimą labiau pateisina žmonės turintys žemesnį išsilavinimą bei gyvenantieji pasienio regionuose.

Per du dešimtmečius padaugėjo žmonių, kurie bendradarbiauja su kaimynais bei tų, kure apdraudė savo turtą. Taip pat, pasak VRM, pastaraisiais metais gana didelė dalis žmonių pradėjo rūpintis savo asmens duomenų saugumu.

Mažiausiai savo ir savo turto saugumu rūpinosi jaunimas, vidutinio amžiaus žmonės labiau saugojo savo asmens duomenis ir buvo apdraudę turtą, patys vyriausi labiau linkę bendradarbiauti su kaimynais bei nevaikščioti vieni tamsiu paros metu.

Per dešimtmetį išaugo pasitikėjimas institucijomis: Valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (nuo 85 proc. iki 93 proc.), policija (nuo 60 proc. iki 82 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (nuo 46 proc. iki 75 proc.), o Bendruoju pagalbos centru – nuo 57 proc. iki 88 proc.

Tyrimo metu apklausti 15–75 metų amžiaus 3027 respondentai. Tyrimo paklaida siekia apie 1,8 proc.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą VRM ir Policijos departamento iniciatyva atliko „Spinter tyrimai“.