Nevyriausybinė organizacija, susisteminusi svetainėje manovalstybe.info pateikiamus duomenis, nurodo, kad 2015-2018 metais iš valstybės ir savivaldybių biudžetų įmonėms, susijusioms su politikais, iš viso skirta 1,4 mln. eurų. Iš viso savivaldybės savo veiklos viešinimui per šį laikotarpį skyrė 7,8 mln. eurų.

Lėšas gavo 363 įmonės, iš kurių 35 buvo susijusios su politikais.

Pasak TILS, lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės.

Dar apie 10,6 tūkst. eurų su politikais susijusioms bendrovėms skirta iš Europos Sąjungos investicijų – iš viso viešinimui per trejus metus skirta 80 tūkst. eurų ES lėšų.

Lyginant su kitais gavėjais, su politikais susijusios įmonės su savivaldybėmis pasirašė didesnės vertės sutarčių. Vidutinė sutarčių, kurias pasirašė su politikais susijusios įmonės, vertė 7 tūkst. eurų, tuo metu vidutinė įprastų sutarčių vertė – 5 tūkst. eurų.

Daugiausiai viešinimui skirtų lėšų gavo bendrovės „Rejspa“ (382 tūkst. eurų), „Roventa“ (141,5 tūkst. eurų), ir viešoji įstaiga „Alytaus regioninė televizija“ (140,8 tūkst. eurų).

„Rejspa“ be kitų akcininkų, priklauso Seimo nariams Vandai Kravčionok ir Michalui Mackevičiui iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos.

Įmonei  Roventa“ vadovauja Romas Venclovas, kuris lėšų skyrimo laikotarpiu buvo Darbo partijos iškeltas Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narys.

„Alytaus regioninės televizijos“ dalininkė – Alytaus miesto savivaldybės tarybos nario, visuomeninio rinkimų komiteto „Už Alytų" atstovo Tomo Pačėso sutuoktinė Laima Pačėsienė.

Kaip teigia TILS vadovas Sergejus Muravjovas, tai, kad su politikais susijusios įmonės laimi savivaldybių viešinimo konkursus, savaime nėra problema.

„Tačiau tai gali sukelti interesų konfliktą, o visuomenė gali lengvai suabejoti tokių pirkimų skaidrumu. Todėl savivaldybių atstovams itin svarbu įvertinti, kada vertėtų nusišalinti nuo sprendimų, o pačius sprendimus kruopščiai pagrįsti“, – tvirtino S. Muravjovas.

TILS rekomenduoja savivaldybėms užtikrinti, kad jų viešinimo pirkimai turėtų „aiškius tikslus ir sėkmės rodiklius“, leidžiančius pasirinkti tinkamiausias žiniasklaidos priemones, taip pat pataria savivaldybėms turėti aiškias gaires, kurios darbuotojams ir politikams primintų, kaip tinkamai valdyti galimus interesų konfliktus. Tai, pasak organizacijos, padėtų įvertinti, ar lėšų skyrimas su politikais susijusioms žiniasklaidos priemonėms nesukelia interesų konflikto.

Žiniasklaidos priemonių savininkams, vadovams ir vyriausiems redaktoriams rekomenduojama skelbti savo interesus interneto svetainėse ir leisti skaitytojams su jais susipažinti.

Duomenys apie 2015-2018 metais viešinimui skirtas lėšas pateikė pačios savivaldybės, informaciją apie ES investicijas pateikė Finansų ministerija.

Įmonių sąsajos su politikais ir jų sutuoktiniais nustatytos pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pateiktą informaciją.