Tokius rezultatus antradienį pristatė Pilietinės visuomenės institutas, atlikęs Pilietinės galios indekso (PGI) tyrimą.
„2024-ieji buvo rinkimų metai, turėjome tokią rinkiminę aplinką, o 2025-aisiais, galima sakyti, įvyksta tam tikri protestų metai. Kodėl? Nes tas mūsų vadinamas konvencinis dalyvavimas arba įsitraukimas į įvairias pilietinės veiklos formas, akcijas – jis sustiprėja“, – pristatymo metu kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė.
„Beveik kas dešimtas (tyrime – BNS) pažymi, kad yra į tokias veiklas pernai įsitraukęs. Tai išties tie protestai buvo pakankamai ryškūs“, – pridūrė ji.
Tyrimo duomenimis, bendras Pilietinės galios indeksas 2025 metais siekė 38,5 balo iš 100 galimų ir, palyginus su 2024 metais, padidėjo 1,7 balo. Tyrėjų teigimu, šį augimą lėmė gerokai palankiau įvertinta nevyriausybinių, visuomeninių organizacijų, bendruomenių galia daryti įtaką svarbiems sprendimams.
Tuo metu pernai augo dalyvavusiųjų demonstracijose, protesto ar palaikymo akcijose, mitinguose ar piketuose skaičius – nuo 2024-ųjų jis padidėjo dvigubai ir pasiekė 12 procentų.
Taip pat daugiau gyventojų pasirašė peticijas internetu – jų dalis padidėjo 4 procentiniais punktais – iki 26 procentų, augo ir dėl moralinių ar politinių motyvų tam tikras prekes ir paslaugas pirkusių bei boikotavusių žmonių skaičius – atitinkamai iki 19 ir 21 proc. visuomenės narių.
Labiau įsitraukia jaunimas
Apklausos duomenimis, didžiausio palaikymo sulaukė 2025 metais vykę mokytojų protestai dėl darbo sąlygų – juos palaikė apie 68 proc. respondentų.
Taip pat palankiai vertinti protestai prieš LRT įstatymo keitimo iniciatyvas bei kultūros bendruomenės akcijos, kurias palaikė atitinkamai 52 ir 44 proc. apklaustųjų.
Tuo metu protestai prieš Izraelio veiksmus Gazos Ruože vertinti atsargiau – daugiau respondentų neturėjo aiškios nuomonės (27 proc.) arba nurodė stokojantys informacijos (19 proc.).
Ryškiausiai neigiamas vertinimas fiksuotas LGBT bendruomenės rengiamoms „Baltic Pride“ eitynėms – beveik pusė apklaustųjų jų nepalaikė, palaikymas siekė apie dešimtadalį.
Ankstesnių metų protestai taip pat vertinti skirtingai: 2022 metų Ukrainos palaikymo akcijos ir 2024 metų ūkininkų protestai sulaukė apie 58 proc. palaikymo, o protestai prieš COVID-19 valdymo priemones bei Didysis šeimos gynimo maršas vertinti dar kritiškiau – atitinkamai sulaukė 27 ir 24 proc. nepalaikančiųjų.
„Pernai vykę LRT protestai arba kultūros bendruomenės protestai yra palaikomi labiau jaunesnių, vidutinio amžiaus žmonių, aukštesnio išsilavinimo, didžiųjų miestų, aukštesnių pajamų, moterų“, – teigė Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Mindaugas Degutis.
Savo ruožtu ūkininkų protestai labiau orientuoti į tam tikrą specifinę demografinę grupę – visų pirma gyvenančių kaimiškose vietovėse, daugiau vyresnio amžiaus, žemesnių pajamų, žemesnio išsimokslinimo“, – kalbėjo docentas.
„Bet yra kai kurios akcijos, renginiai, kur nėra jokių arba beveik jokių reikšmingų išskyrimų demografinėse grupėse. Tai mokytojų protestai, protestai prieš įvykius Gazos Ruože ir anksčiau vykę – Šeimų gynimo maršas ir protestai prieš COVID-19 valdymą“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu I. Petronytė-Urbonavičienė pažymi pastebėtą bendrą aktyvesnį jaunų žmonių įsitraukimą į pilietinę veiklą.
„Įdomus momentas, kad jauni žmonės rizikų nepamato. Nors rizikos šiaip auga visose visuomenės grupėse, (...) vienintelė jaunimo grupė rizikų mato mažiau negu iki tol, ir veikia aktyviau“, – teigė politologė.
Populiariausios pilietinės veiklos, į kurias Lietuvos visuomenė įsitraukė 2025-aisiais išlieka tos pačios kaip ankstesniais metais: aukojimas (49 proc.), dalyvavimas aplinkos tvarkymo talkose (28 proc.) ir veikla vietos bendruomenėse (26 proc.).
Nesaugumas darbe
Anot tyrėjų, savanorystės lygis per metus iš esmės nepakito – apie 14 proc. gyventojų nurodė savanoriavę, tačiau padaugėjo tai darančių reguliariai, nuo pernai šis kiekis išaugo 11 proc. punktų ir pasiekė 39 procentus.
„Duomenys yra tokie įkvepiantys tarp tų, kurie maždaug kartą per mėnesį ir dažniau savanoriauja“, – teigė VU Filosofijos fakulteto docentė Rūta Žiliukaitė.
„Savanorystės sritys pagrindinės išlieka visiškai nepakitusios, jos buvo ir pernai tokios. Penkios pagrindinės, kurios pritraukė daugiausia savanorių, yra: pagalba organizuojant kultūros renginius, tada pagalba Ukrainai ir ukrainiečiams, taip pat pagalba „Maisto bankui“, vyresnio amžiaus žmonėms bei pagalba organizuojant vietos bendruomenių veiklą“, – pabrėžė docentė.
Tyrime taip pat atkreiptas dėmesys į pilietinės galios sąsajas su kasdiene aplinka. Beveik pusė dirbančiųjų nurodė patyrę įvairių nesaugumo formų darbe. Vis tik trys ketvirtadaliai jų teigė, jog pagalbos niekur nesikreipė.
31 proc. dirbančiųjų jaučiasi patyrę ekonominį nesaugumą, apie penktadalį – organizacinį nesaugumą.
PGI matuojamas nuo 2007 metų, apklausą tyrimui atliko rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, 2025 metų gruodžio 12–30 dienomis apklausęs 1000 Lietuvos gyventojų.
Šis indeksas parodo, koks yra ir kaip kinta visuomenės domėjimasis viešaisiais reikalais, pilietinis dalyvavimas bei jo potencialas, gyventojų požiūris į turimas pilietines galias bei socialinės aplinkos palankumo pilietinei veiklai vertinimas.
Naujausi komentarai