Surašė nukentėjusiuosius

Vidaus reikalų ministerija sulaukė ne pirmo skundo, kuriame prašoma imtis priemonių pareigūno Sauliaus Gočeldos atžvilgiu.

Be to, pateikiamas nuo jo galimai nukentėjusių fizinių ir juridinių asmenų sąrašas.

Skundžiamasi ne todėl, kad pareigūnas blogai atlieka tiesiogines savo pareigas, bet dėl pridarytų bėdų ūkininkams. Šie jo veiklą vadina sukčiavimu ir laiko save nukentėjusiaisiais.

Nukentėjusio ūkininko Ado Berčiūno sutuoktinė savo skunde dėsto: „Į Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinę kreipiuosi dėl čia dirbančio pareigūno S. Gočeldos veiksmų, dėl kurių nukentėjo daugelis žmonių, nes jis apgaulės būdu, sukčiaudamas ir kitais būdais pakenkė fizinių ir juridinių asmenų interesams, taip galimai pažemindamas pareigūno vardą.“

Ūkininko žmona išvardija ir galimai nukentusius vienuolika asmenų ir tris bendroves.

Liko mėšlidė

„Kauno dienai“ savo istorijas papasakoję ūkininkai pabrėžė, kad S. Gočelda veikia sutuoktinės priedangoje, o ji dirba Alytaus rajono savivaldybėje ir dar yra grūdus iš ūkininkų superkančios bendrovės „Dvaro grūdai“ vadovė.

Pasak nukentėjusiųjų, dėl grūdų pardavimo sandorių visada tenka bendrauti su pačiu S. Gočelda. Su juo tenka aiškintis ir bandant išsireikalauti pinigų už patiektus grūdus, klausytis pažadų, kad pinigai jau tuojau atkeliaus.

Per pastaruosius keletą metų yra priimta keliolika teismo sprendimų, įpareigojančių „Dvaro grūdus“ sumokėti pinigus už paimtus grūdus, tačiau ūkininkai lieka tuščiomis kišenėmis.

Neseniai, gegužės 15 d., buvo paskelbtos bendrovės „Dvaro grūdai“ turto varžytinės. Tačiau tas turtas – apgailėtinas: galvijų prieauglio tvartas, mėšlidė ir srutų surinkimo šulinys. Visi šie turtu vadinami Šakių rajone esantys objektai yra visiškai prastos būklės, elektra – atjungta, vandentiekis – irgi.

Prarado: grūdai kažkur iškeliavo, tačiau ūkininkai pinigų nesulaukė. / E. Virkečio nuotr.

Daug skolų

Teismo nutartis dėl skolų gražinimo vykdantis antstolis Giedrius Salickas dar praėjusių metų pabaigoje konstatavo, kad procesas sunkus ir neperspektyvus, nes „Dvaro grūdų“ situacija – nieko gera nežadanti.

Antstolio G. Salicko „Kauno dienai“ atsiųstame paaiškinime atkreipiamas dėmesys, kad „Dvaro grūdai“ turi daug skolų.

„Bendradarbiavimas iš jų pusės nevyksta, reikalaujamų dokumentų nepateikia“, – praėjusių metų lapkritį konstatavo antstolis.

Praėjus beveik pusei metų, situacija, pasak antstolio, visiškai nepakito – skolos nemažėja.

Moralinė atsakomybė

Grūdus praradę ūkininkai neslepia mažai beturintys vilčių sulaukti pinigų, tačiau svarsto, kad valstybės pareigūnui turėtų tekti moralinė atsakomybė už savo veiksmus, kuriuos jie apibūdina kaip aferistiškus.

„Ar toks žmogus gali dirbti statutiniu pareigūnu, kurių etikos principai, kaip skelbiama, yra žmogiškumas, sąžiningumas, nesavanaudiškumas?“ – svarsto jie.

Moralinę atsakomybę pabrėžia ir pats pareigūnu dirbęs, dabar Lazdijų rajone ūkininkaujantis Adas Berčiūnas. Jis grūdus superkančios bendrovės „Dvaro grūdai“ telefono numerį rado populiariame skelbimų portale. Netikėtai paaiškėjo, kad telefonu atsiliepęs vyras S. Gočelda yra jo kolega.

„Jis paprašė, kad aš, kaip ūkininkas, atsiųsčiau savo rekvizitus.

Nusiunčiau duomenis telefono žinute. Jis vėlai vakare atsiuntė savo rekvizitus. Sako, tu policijoje dirbęs. Sakau, dirbęs, 23 metus, dabar jau pensininkas esu. Sakau, iš kur tu mane žinai? Sako, aš tavo brolį pažįstu. (A. Berčiūno brolis yra pareigūnas – red. past.) Sakau, o tu kur dirbi? Sako, policijoje (tuo metu jis dirbo Policijos departamento Imuniteto valdyboje – red. past.). Sakau, kaip suprasti: tai kaip ir negalima. Ta prasme – komercija užsiimti. Bent taip buvo tais laikais, kai aš dirbau. Tai, sako, čia žmona vadovauja. Pasakė, kad jis pats Policijos departamento Imuniteto tarnyboje dirba. Pagalvojau, tokioje tarnyboje dirbantys žmonės kaip ir rimti turėtų būti. Sakau, tai per kiek laiko atsiskaitysi? Sako, jei grūdus iš karto išvežame į Klaipėdą, atsiskaitymas – per mėnesį ar per pusantro. Įtarimų jokių kaip ir nekilo“, – apie pirmą dalykinį pokalbį „Kauno dienai“ pasakojo ūkininkas.

Tačiau netrukus atsiskaitymai pradėjo strigti, o S. Gočelda liovėsi atsakinėjęs į telefono skambučius.

Netekęs kantrybės A. Berčiūnas paskambino Alytaus rajono savivaldybėje dirbančiai grūdų supirkėjo sutuoktinei ir perspėjo, kad apie įtarimus dėl galimo sukčiavimo papasakos savivaldybės vadovui.

„Po to pokalbio praėjo tik kelios minutės, skambina jis ir sako, kad negalėjo atsiliepti. Sakau, kaip suprasti: dirbi policijoje ir aferas suki. Sako, nieko nesuku. Sako, atsiskaitysime. Tai, sakau, mokėk kas mėnesį, kaip alimentus. Sakau, tai juk turbūt atlyginimą nemažą gauni. Tai, sako, alga paskutiniu atveju. Supratau, kad čia tuščia kalba, kad nemokės“, – pasakojo A.Berčiūnas.

Išorė: valstybės pareigūno pareigos gali slėpti ir netinkamų dalykų. / E. Kniežausko nuotr.

Kvietė į policiją

Ne per toliausiai nuo Gočeldų valdų ūkininkaujantis Arūnas Tamulionis tvirtina pajutęs spaudimą iš policijos, kai paviešino, ką galvoja apie grūdus iš jo paėmusį S. Gočeldą.

Prienų rajone esanti A. Tamulionio sodyba yra už keliolikos kilometrų nuo Gočeldų šeimos ūkio.

„Pirmą kartą jam paskambinau prieš trejus ketverius metus. Mūsų laukai beveik šalia – už kelių kilometrų. Nuvežiau jam grūdus, priėmė, atsiskaitė. Man viskas tiko. Grūdus jis pats priiminėjo. Kartais kartu būdavo ir moteriškė – jo žmona. Turbūt buvo išėjusi atostogų savivaldybėje. Kitą kartą grūdus priėmė, bet sutarties nesudarė. Sakau, sutartį pasirašome. Sako, nėra žmonos, nėra kam atspausdinti… Paskui į elektroninį paštą atsiuntė. Po mėnesio pradėjau jam skambinti, nes jau turėjo būti atsiskaitymai. Ne visada atsiliepdavo. Kartais perskambindavo. Tada pradėjo velti, sukti makaronus. Pasakojo, kad su jais kažkas neatsiskaito. Čia jo įprasta dainelė. Ją yra girdėję daug žmonių įvairiose rajonuose. Paskui aš apie juos rekvizituose atsiliepimą parašiau. Tada jis, kadangi tuo metu dirbo Vilniuje, policijoje, Imuniteto valdyboje, mane apskundė – parašė skundą. Buvo kalba apie baudžiamąją bylą už šmeižtą. Atvažiavo du tyrėjai iš Imuniteto valdybos. Kalbėjome, kad daug kas gaudo, bet nepagauna, nes tokie įstatymai. Tampė mane į apklausas, turėjau važinėti į policiją, paskui susirgau. Atvažiavo pas mane dar apklausti. Na, ir paskui nutraukė tą bylą. Paskambino ir pasakė, kad neranda mano kaltumą patvirtinančių duomenų“, – pasakojo pašnekovas.

A. Tamulionis tvirtino neturintis daug vilčių, kad pavyks atgauti pinigus – apie 5 tūkst. eurų.

„Kauno diena“ kreipėsi į policijos departamentą dėl A.Tamulionio apklausos patikslinimo. Iš pradžių policijos atstovai sakė, kad negali teikti duomenų apie privatų asmenį, paskui atsiuntė tokį paaiškinimą: „Policijos departamento Imuniteto valdyboje minėto asmens atžvilgiu nebuvo pradėtas ir atliekamas tyrimas.“

A. Tamulionis nurodė, kad apklausti buvo kviečiamas į vietinį policijos komisariatą.

Pretenzijų iš S. Gočeldos sulaukė ir žurnalistas. Į redakciją buvo atsiųstas advokato parengtas raštas, kuriame pabrėžiama, kad 2023 m. laikraštyje pasirodžiusioje publikacijoje apie S. Gočeldą neva buvo pateikta perteklinių duomenų – atskleista, kad jis yra pareigūnas.

Man asmeniškai irgi atrodo gana keista, kad elgesys po darbo atribojamas nuo tarnybos. Matome įvairių pavyzdžių.

Nėra įstatymo

„Kauno diena“ pasidomėjo, ar abejonių kelianti pareigūnų veikla ne tarnybos metu gali paveikti jų karjerą ir tarnybos kasdienybę.

Dar 2023 m. rugsėjo 26 d. A. Berčiūnas parašė skundą Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Imuniteto valdybai. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad departamento darbuotojas S. Gočelda galimai sukčiauja.

Imuniteto valdybos viršininko Žydrūno Butkevičiaus atsakymas į skundą ūkininką gerokai nustebino, nes pranešta, kad nuo rugsėjo 7 d. (kitą dieną po skundo gavimo) S. Gočelda policijos sistemoje nebedirba.

Jis buvo įdarbintas kitoje VRM sistemos tarnyboje – Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos rinktinėje.

Kaip minėta, šių metų balandžio 24 d. panašus skundas ir nukentėjusiųjų fizinių ir juridinių asmenų sąrašas buvo įteiktas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Prašoma pradėti „S. Gočeldai tarnybinį patikrinimą dėl jo veiksmų būtent dėl to, kad S. Gočelda apgaulės būdu, sukčiaudamas ir kitais būdais pakenkė fizinių ir juridinių asmenų interesams, taip galimai pažemindamas pareigūno vardą“.

Nukentėjusius ūkininkus atsakymas nuvylė, nes su tarnyba nesusijusi S. Gočeldos veikla VSAT neįdomi.

„Atsakydami į jūsų pareiškimą informuojame, kad nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. dirbančio VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės pareigūno S. Gočeldos drausminiai ar kiti tarnybos pažeidimai nėra fiksuojami, aplinkybes, susijusias su jūsų nurodoma situacija, yra išnagrinėję 2023 04 13 d. Kauno apylinkės teismo rūmai, toliau teismo sprendimą vykdo antstolis. Kilę civiliniai ginčai tarp fizinių ir juridinių asmenų sprendžiami civiline tvarka. Minėtas civilinis ginčas neatitinka pagrindo, numatyto Vidaus tarnybos statute dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn dėl pareigūno vardo pažeminio. Dėkojame už pasitikėjimą“, – rašoma rinktinės vado Virgilijaus Raugalės paaiškinime.

Mato spragų

„Kauno diena“ paprašė situaciją pakomentuoti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją (VTEK), kurios paskirtis, kaip skelbiama, užtikrinti, kad valdžios įstaigos ir jose dirbantys asmenys etiškai tarnautų žmonėms.

Paprašėme paaiškinti, ar tokia S. Gočeldos veikla nediskredituoja pareigūno vardo ir paties pareigūno, nuo kurio veiksmų nukentėjo keliolika žmonių, nes jis galimai sukčiaudamas ir kitais apgaulės būdais pakenkė fizinių ir juridinių asmenų interesams.

Komentarą pateikė VTEK pirmininko pavaduotoja Virginija Aleksejūnė.

„Pareigūno vardo diskreditavimo klausimas yra daugiau vidaus statuto ar Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų rėmuose. Tai turėtų vertinti darbdavys. Komisija prižiūri viešųjų ir privačių interesų derinimą. Nėra tokios nuostatos, kuri reguliuotų tinkamą elgesį po darbo. Yra pora straipsnių, kuriuose yra kelios nuostatos apie elgesį po darbo. Tai yra apribojimas priimti dovanas, dar yra ribojimas atstovauti institucijose tretiesiems asmenims. Daugiau kokių nors ribojimų viešųjų ir privačių interesų derinimo nuostatos nenumato. Tokia yra komisijos nuomonė. Man asmeniškai irgi atrodo gana keista, kad elgesys po darbo atribojamas nuo tarnybos. Matome įvairių pavyzdžių. Jei, pavyzdžiui, pareigūnas neblaivus viešoje vietoje… Tai gali diskredituoti tą vardą. Tai aš suprantu, kad diskreditavimo veiksmai galimi ir po darbo. Tačiau toks vertinimas yra ne mūsų kompetencija“, – aiškino VTEK pirmininko pavaduotoja ir patarė kreiptis į Viešojo valdymo agentūrą (VVA), kuri prižiūri, kaip laikomasi Valstybės tarnybos įstatymo.

Tačiau šį tarnyba vėl nusiuntė atgal – į VRM (į Vidaus reikalų ministeriją kreipėmės jau anksčiau, bet gavome paaiškinimą, kad tai ne jų kompetencija – red. past.) arba VSAT.

„Apgailestaujame, tačiau VVA veiklos sritis susijusi su Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių kitų teisės aktų veiklos sritimi. Valstybės tarnybos įstatymas statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) netaikomas. Todėl jūsų nurodytą situaciją, kuri susijusi su Vidaus tarnybos statuto taikymu, pagal kompetenciją galėtų pakomentuoti tik Vidaus reikalų ministerija arba VSAT“, – teigiama VVA paaiškinime.

S. Gočelda atsisakė redakcijai pateikti savo paaiškinimus.