Svarbi pergalė

Praėjusią savaitę Stambule įsikūręs Konstantinopolio ekumeninis patriarchatas sutiko pripažinti Ukrainos ortodoksų bažnyčios nepriklausomybę. Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesoriaus G.Mažeikio, dabar Lietuvai reiks apsispręsti, ar LDK istorija yra Lietuvos istorija.

"2018 m. sugrįžo 1686-ieji LDK metai. Būtent tada, po ilgų papirkinėjimų ir intrigų, Abiejų Tautų Respublikos, Kijevo ir Lietuvos ortodoksų metropolija buvo perduota Maskvai. Ilgainiui tai susilpnino LDK iki nuolatinių sukilimų slavų žemėse, skatinant LDK bei Abiejų Tautų Respublikos griūtį. Ir štai dabar, Ukrainai kovojant prieš Kremliaus įtaką, pasiekta labai svarbi religinė pergalė: Konstantinopolio patriarchas atšaukė 1686 m. sprendimą, kas leidžia įkurti Kijevo metropoliją ir gauti autokefaliją", – pasakojo filosofas.

Filosofas G.Mažeikis ragina diskutuoti, nes klausimo ignoravimas gali pakenkti ir Lietuvos saugumui. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Anot jo, Konstantinopolio patriarcho sprendimas skelbia nebegaliojančia Maskvos metropolijos valdžią visoje buvusioje LDK teritorijoje, taip pat ir Baltarusijoje bei Lietuvoje. Lenkai savo stačiatikių bažnyčią jau buvo atkūrę 1923 m., o autokefaliją Lenkijos ortodoksų bažnyčia atgavo 1925 m.

Ignoravimas kenkia saugumui

"Be abejonių, tai yra tiesioginė LDK įvykių teisinė tąsa ir keista, kad Lietuvos politikoje tai liko beveik nepastebėta ir nediskutuota. Ar Lietuvos ortodoksai liks Maskvos, Kremliaus pavaldumo, ar pripažins Kijevo metropolitą? Ar liks su eretiška Maskva, ar su dar nesusiformavusia Kijevo autokefalija?" – pasak G.Mažeikio, tai nėra skubus klausimas, jis gali užtrukti ir pusmetį, tačiau kiekvienas šventikas puikiai žino, kad tai yra klausimas apie jo tikrąjį ar netikrąjį tikėjimą.

Anot filosofo, imperinė Maskva Ortodoksų bažnyčią visada labai efektyviai išnaudojo kaip savo įtakos priemonę. O dabar šimtametis manipuliacijos instrumentas ištraukiamas Maskvai iš rankų: "Nors šiais laikais propaganda veikia efektyviau nei Bažnyčia, šitas Ortodoksų bažnyčios, kaip įtakos priemonės, reliktas vis dar yra likęs."

Todėl, pasak G.Mažeikio, šis įvykis tikrai gali sukelti papildomą karinę įtampą: "Ar tai turės įtakos visam regionui, turint omeny Ukrainą, Baltarusiją ir Lietuvą – taip. Ar Lietuva gali pabėgti nuo šitos įtakos – ne." Anot filosofo, būtina apie tai daug kalbėti, o kol kas diskusijos yra nepakankamai aštrios. "Diskusijos ignoravimas iš dalies kenkia ir Lietuvos saugumui", – sakė G.Mažeikis.

Išsilaisvinimas nuo įtakos

Rusijos ortodoksų bažnyčia šią savaitę paskelbė nutraukianti ryšius su Konstantinopolio patriarchatu dėl jo sprendimo pripažinti Ukrainos ortodoksų bažnyčios nepriklausomybę. Politikos apžvalgininkai tokį Maskvos žingsnį vertina kaip savo jėgos demonstravimą.

Rusijos ortodoksų bažnyčios įtakoje yra dauguma pasaulio krikščionių ortodoksų. Jos vadovas patriarchas Kirilas palaiko itin glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris patriarchą yra pavadinęs "Dievo stebuklu".

Todėl, anot užsienio politologų, Ukrainos bažnyčios atsiskyrimas yra ne tik dalis 2014 m. prasidėjusio Rusijos ir Ukrainos konflikto, bet ir tam tikras išsilaisvinimas nuo Maskvos įtakos. Dabartinis šalies vadovas Petro Porošenka Ukrainos autokefaliją įvardijo, kaip "gėrio pergalę prieš blogį, šviesos (pergalę) prieš tamsą".

Teks apsispręsti

Praėjusį penktadienį V.Putinas su Rusijos Saugumo tarybos nuolatiniais nariais aptarė Konstantinopolio patriarchato sprendimo įtaką Rusijos ortodoksų bažnyčios padėčiai Ukrainoje. Po susitikimo buvo paskelbta, kad Rusija gins ortodoksų teises Ukrainoje.

"Po to, kai Rusijos Federacijos Saugumo taryboje buvo priimtas sprendimas dėl Rusijos ortodoksų bažnyčios Ukrainoje gynimo, aš noriu dar kartą atkreipti dėmesį į tai, kad laikau tai tiesioginiu kišimusi į Ukrainos vidaus reikalus ir hibridinės agresijos elementu. Mes puikiai suprantame su tuo susijusias grėsmes", – į Maskvos pareiškimą atsakė P.Porošenka.

Rusijos ortodoksų bažnyčiai priklauso 150 mln. tikinčiųjų iš maždaug 260 mln. ortodoksų visame pasaulyje. Maskvos patriarchatas Ukrainoje kontroliuoja 12 tūkst. parapijų, Kijevo patriarchatas – apie 5 tūkst., o Konstantinopolio – apie tūkstantį. Nors užsienio politologai mano, kad Ukrainos ortodoksams nebus sunku apsispręsti, didelis iššūkis laukia Baltarusijos ir Lietuvos, kuriose Kijevo patriarchatas dar neatkovojo savo parapijų.