Pirmadienį VU rektorius Artūras Žukauskas LRT televizijai teigė, kad, atlikus apklausą universitete, paaiškėjo, jog 96 proc. darbuotojų ir studentų remia protesto akcijas, ir paragino kitus Lietuvos universitetus prisijungti bei siūlyti savo protesto formas.

Visi Eltos kalbinti universitetų profsąjungų vadovai patvirtino, kad vyksta intensyvus dialogas tarpusavyje dėl to, kaip pareikšti nepasitenkinimą valdžios nevykdomais pažadais. Vis dėlto konkrečius žingsnius kol kas įvardijo tik Kauno technologijos universiteto (KTU) profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Juodagalvis.

Jo teigimu, KTU bendruomenė yra nusivylusi mažais atlyginimais ir jau lapkričio 28 d. solidarizuojasi su mokytojais – rengs trumpą įspėjamąjį streiką universitete, o vėliau gali dalyvauti ir piketuose prie Finansų ministerijos ar Vyriausybės.

„Paskutinį kartą, kai mačiau, tai atsakančių į siųstą laišką dauguma pasisako už streiką. Aišku, už tą pilną streiką, matyt, nekilsim, bet įspėjamasis streikas bus, deriname laiką su mokytojais – tai turbūt 28 d. dviejų valandų įspėjamasis streikas bus. Mes dabar jau kuriame streiko komitetą“, – informacija apie planus dalijosi KTU darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.

Kartu V. Juodagalvis patikino, kad vyksta dialogas su visomis aukštosiomis mokyklomis. Jo teigimu, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo nuomonė yra bendra – streikuoti. Akademikas tvirtina, kad jų neįtikina argumentai dėl lėtėjančios ekonomikos. Gaunamas atlygis, anot jo, pradėjo didėti tik nuo praėjusių metų ir galiausiai šiandien tepasiekė iki krizės 2008 m. buvusį lygį.

Anksčiau būdavo, kad dėstytojai laukdavo – sunki padėtis, krizė, dar palauksim, pakentėsim, bet matome situaciją tokią, kad jeigu laukiame, tai tie atlyginimai ir lieka tokiam pačiam lygmeny.

„Tai čia kalbu apie akademinius darbuotojus, o dar yra neakademiniai darbuotojai, kurie taip pat skundžiasi, jiems atlyginimas šiek tiek buvo keliamas, bet žinote, kodėl mažiausiai gaunantiems buvo keliamas atlyginimas? Nes minimumas jau pradėjo pasivyti jų atlyginimą. O vyresniajam laborantui reikalavimai ir aukštasis mokslas, dabar aplinka tarptautinė, tai reikia anglų kalba mokėti kalbėti ir visokie kitokie reikalavimai – jei atlyginimai ne ką didesni už minimumą, tai suprantat...“, – apmaudo neslėpė V. Juodagalvis.

„Anksčiau būdavo, kad dėstytojai laukdavo – sunki padėtis, krizė, dar palauksim, pakentėsim, bet matome situaciją tokią, kad jeigu laukiame, tai tie atlyginimai ir lieka tokiam pačiam lygmeny“, – pridūrė jis.

Kolegai antrino ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesinės sąjungos pirmininkas Marius Sirutavičius, kuris pabrėžė, kad Vyriausybės ruošiamame kitų metų biudžeto projekte turėtų būti labiau atsižvelgiama į prioritetines sritis.

„Klausimas tų biudžeto įplaukų perskirstymo – ar jis tikrai yra sudėliotas pagal prioritetines sritis? Be abejo, kad (atlyginimai keliami. – ELTA) turėtų būti pagal realias galimybes, bet galima būtų svarstyti, kas yra prioritetai. Kadangi (švietimas. – ELTA) buvo įvardinta kaip prioritetinė sritis, tai kyla klausimas...“, – kalbėjo M. Sirutavičius.

VDU darbuotojų profsąjungos vadovas taip pat pažymėjo, kad šiuo metu universitete yra atliekama apklausa, siekiant išsiaiškinti, ar būtų parama protestui, ar kitai nepasitenkinimo išraiškos mažais atlyginimais formai.

„Ne tiek jau daug buvo pažadėta, rodos, 10 proc. – iš esmės susitarimas patvirtintas ir aišku, kad tai kelia darbuotojų nepasitenkinimą. Kažkokia reakcija turi būti, nes jaučiasi žmonės apgauti“, – teigė M. Sirutavičius.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesinės sąjungos pirmininkė Ramunė Žurauskienė taip pat Eltą patikino, kad palaiko akademinės bendruomenės iniciatyvą protestuoti. Vis dėlto ji pažymėjo, kad kol kas universiteto viduje apsitarti, kaip toliau bendruomenė veiks šiuo klausimu, nespėjo.

„Su universiteto žmonėmis nešnekėjau, bet tą straipsnį skaičiau, tai mes tikrai palaikome“, – patikino R. Žurauskienė.

Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto profsąjungos pirmininkė Eglė Bilevičiūtė sako, kad darbuotojų nusivylimas žemais atlyginimas akivaizdus, tačiau neskubėjo patvirtinti, jog prisijungtų prie streiko. Galima rasti kitų protesto formų, įsitikinusi akademikė, tačiau informavo, kad MRU taip pat išplatins anketą savo darbuotojams dėl paramos protestams.

„Žinoma, mūsų atlyginimai yra juokingi, profesoriaus atlyginimas kaip bedarbio pašalpos. Tačiau ar dėl to eis streikuoti... Mūsų bendruomenė nėra linkusi. Pirmiausia dėl to, kad tai nebus taip efektyvu, kaip mokytojų streikas. (...) Kitas dalykas – įsipareigojimas prieš studentus. Lazda dviejų galų. Protestui, kad reikia ginti savo teises, tai visi pritaria, bet kokiu būdu – tai kitas klausimas“, – svarstė E. Bilevičiūtė, kartu pabrėžusi, kad kol kas dalijasi tik savo asmenine nuomone, nes laukiama apklausos rezultatų.

Vis dėlto „Paskutinio prioriteto“ iniciatyvinės grupės narė, VU Filosofijos fakulteto profesinės sąjungos pirmininkė doc. Rūta Žiliukaitė patikino, kad dialogas tarp aukštųjų mokyklų yra vieningas ir gauta, pasak jos, daugybė įvairių pasiūlymų, kaip išreikšti nepasitenkinimą nekeliamais atlyginimais.

„Mėginsime diskutuoti toliau, nes yra labai daug konkrečių pasiūlymų sudėta. Mūsų tikslas yra apsispręsti, sustrateguoti, ką šią savaitę dar galima daryti, mėginant kelti tą bendrą protesto bangą, bet tai dar tik procesas. Mes dirbame, bet pasakyti žingsnius, kas kada įvyks, dar negaliu. Tikiuosi, kad tą aiškumą turėsime antradienį, trečiadienį“, – Eltai teigė doc. R. Žiliukaitė.

Kartu VU docentė pridūrė, kad šiuo metu yra vykdoma aukštųjų mokyklų profsąjungų mobilizacija, siekiant išsiaiškinti visų nuomones.

„Tai, ką mes komunikuojame – tiek profesinės sąjungos VU ir kitų universitetų, tai, kad mes esame pasirengę paremti tą streiką, jeigu jis būtų organizuojamas vienų profesinių sąjungų, ir tikrai tikimės, kad lygiai taip pat profesinės sąjungos parems ir kitas taikias protesto masines akcijas“, – paaiškino R. Žiliukaitė.