Iš Rumšiškių kilusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė 25 metų Radvilė Morkūnaitė neseniai išgarsėjo kaip jauniausia Lietuvos politikė, išrinkta į Europos Parlamentą (EP). Mergina neslepia, kad pasiekti politinių aukštumų jai padėjo partijos vadovybė ir dalyvavimas judėjime prieš Šiaurės Europos dujotiekio "Nord Stream" tiesimą. Jaunoji politikė, kaip ir partijos autoritetas profesorius Vytautas Landsbergis, įgijo muzikinį išsilavinimą – groja fortepijonu, o nuo šiol turės galimybę ir ranka rankon dirbti EP. Profesoriui R.Morkūnaitė atvirai demonstruoja savo simpatijas, tačiau teigia, kad dirbdama EP neketina aklai sekti autoritetingų politikų pėdomis, bet garsiai ir aiškiai reikš savo idėjas ir poziciją.

– Ar politinė karjera buvo jūsų artimiausių metų siekis ir tikslas?

– Sakau labai atvirai, kad tai nebuvo mano siekis. Įsijungusi į konservatorių partiją 2001 m. neturėjau planų kilti politinės karjeros laiptais. Viskas, ką dariau, atrodė svarbu. Taip susiklostė, kad žingsnis po žingsnio tapau EP nare. Pagrindinis dalykas, pasitarnavęs kylant karjeros laiptais, buvo ir tai, kad aktyviai dalyvavau partijos veikloje. Leisti kandidatuoti EP rinkimuose buvo partijos įvertinimas ir pasitikėjimas. Svorio pridėjo ir peticijos prieš "Nord Stream" rengimas.

– Ar įsivaizduojate, ką veiksite EP?

– Mane domina aplinkosaugos reikalai ir energetinis saugumas. Dar nežinia, kaip pavyks pakliūti į šias sritis kuruojančius komitetus, nes jose parlamentarai skiriami pagal kvotų sistemą. Pradėjus darbą bus matyti, kaip seksis. Taip pat domina kultūra ir jaunimo reikalai.

– Aktyviai dalyvavote judėjime prieš "Nord Stream" – dujotiekio tiesimą Baltijos jūros dugnu, buvote peticijos "Dėl Šiaurės Europos dujotiekio poveikio Baltijos jūrai" koordinatorė ", ar jūsų iniciatyva buvo labiau politinė akcija, ar vis dėlto gamtosauginė?

– Tai buvo labiau aplinkosaugos akcija, nes reikalavome konkrečių dalykų – nepriklausomo poveikio aplinkai vertinimo ir galimo žalos atlyginimo. Buvome orientuoti į Baltijos jūros problemas. Mokslininkai pripažįsta, kad Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų, todėl bet kokie darbai dugne didina nelaimių riziką.

– Teigiate, kad labiau rūpinatės Baltijos jūros užterštumu, ar žinote, kokie cheminiai ginklai buvo nuskandinti Baltijos jūroje po Antrojo pasaulinio karo?

– Pavadinimais neišvardysiu, tačiau jūroje buvo nuskandinta karinė amunicija, karinės pramonės atliekos: minos, cheminiai ginklai. Tačiau ginklai nėra didžiausia problema. Baltijos jūros dugno dumblas yra smarkiai užterštas pavojingais cheminiais elementais. Dugno išjudinimas galbūt yra didesnė žala nei dujotiekio tiesimas.

– Galbūt tuomet reikia daugiau dėmesio skirti ne dujotiekio tiesimui, o pagrindinėms Baltijos jūros teršėjoms, stambiosioms pramonės įmonėms?

– Mūsų judėjimas yra nukreiptas ne tiek prieš dujotiekį, o už švarią Baltijos jūrą.

– Kokiais konkrečiais veiksmais EP ketinate kovoti su "Nord Stream" projektu?

– Šį klausimą reikia atnaujinti. EP jau yra išreiškęs savo valią, kuri buvo paremta mūsų peticijos dėl "Nord Stream" pagrindu. Europos Komisijos (EK) buvo paprašyta skirti lėšų nepriklausomam poveikio aplinkai tyrimui. Reikia dar kartą kelti šį klausimą, kad į jį būtų atsižvelgta. Tai nėra kažkoks įgeidis, tai vertybių reikalas. Ketinu garsiai ir aiškiai reikšti savo poziciją.

– Ar EP turi galios spręsti klausimus, susijusius su "Nord Stream", ar tai nėra EK ir atskirų Europos vyriausybių galioje?

– Ši galia yra EK ir Europos vyriausybių rankose, tačiau EP pozicija yra svarbi, nors dažnai tik rekomendacinio pobūdžio. Laukiame Lisabonos sutarties ratifikavimo. Jeigu EP galios būtų didesnės, parlamentarų idėjų įgyvendinimas taptų paprastesnis.

– Esate jauna. Ar nebijote, kad, anksti patekusi į politiką, ateityje, politikų kalba kalbant, galite tapti "kalbančia galva" arba paprasčiausiai nusivilti politika?

– Liūdna girdėti, kad kalbama, jog politika yra nešvarus dalykas – iš dalies taip ir yra. Taip, kaip mes elgiamės namuose, su kaimynais, šeimos nariais, atsispindi politikoje, tik didesniu mastu. Tikiu, kad su negerovėmis žmonės gali patys kovoti, taip pat yra ir politikoje. Kalbant apie nusivylimą politika, galiu pasakyti, kad pradedant veiklą svarbiausia yra idėja – reikia būti sąžiningam sau ir kitiems.

– Ar negalvojote, kad kaip jaunas žmogus galėjote daugiau laiko skirti sau, savo svajonėms įgyvendinti, o tik po to pasinerti į politiką?

– Politiką priėmiau kaip visuomeninę veiklą. Pradžioje tai buvo laisvalaikio praleidimas – susitikimai su jaunaisiais konservatoriais, bendros stovyklos, laiko praleidimas. Vėliau natūraliai ši veikla virto rimtu užsiėmimu.

– Ar tikėjotės, kad pateksite į EP kandidatų sąrašą?

– Teko girdėti iš pavienių žmonių, kad mano kandidatūrą ketina siūlyti, tačiau sklido tik kalbos. Vėliau apie savo kandidatūrą perskaičiau laikraštyje ir priėmiau tai kaip didelį pasitikėjimą ir įpareigojimą.

– Ar turite įtarimų, kodėl pasirinko jus?

– Manau partija siekia atsijauninti, juk tarp dabartinių Seimo narių jau yra mano kartos žmonių.

– Ar nebijote likti kitų įtakingų politikų šešėlyje – gali tekti būti lojaliai ir paklusniai vykdyti patyrusių politikų paliepimus?

– Patirties perėmimas yra svarbu, tačiau būtina sakyti savo požiūrį. Reikia priimti gerą patirtį, nepamirštant savo nuostatų.

– Ar be patirties didžiojoje politikoje sugebėsite atsirinkti, kokie sprendimai politikoje yra tinkami, o kurie – tik senų politikų užmaskuotos gražios kalbos, slepiančios savus politinius interesus?

– Žinoma patirtis ateis vėliau, tačiau esu buvusi įvairiose situacijose, kai buvo kalbama vienaip, o iš tikrųjų viskas vyko kitaip. Įžvalgų matymas ir jų ieškojimas yra dalis proceso, kuriame esu.

– Ką pasakytumėte pesimistams, kurie teigia, kad tik baigusiai universitetą, turinčiai menininkės išsilavinimą jaunai merginai EP – ne vieta?

– Sunku visiems įtikti, nes žmonės turi savo nusistatymus. Visuomenėje dažnai kalbama, kad politikoje visi seniai, reikia naujų žmonių, o kai į politiką ateina jauni žmonės – jie kaltinami tuo, kad neturi patirties. Čia kaip su darbdaviais, kurie ieško darbuotojų, turinčių patirties, o kada tą patirtį įgyti, jei ne dirbant? Jauniems žmonėms reikia duoti galimybę užaugti. Tie žmonės, kurie neaktyviai balsavo EP rinkimuose, neturėtų taip griežtai kalbėti.

– O ką daryti, kad lietuviai ateityje aktyviau dalyvautų EP rinkimuose?

– Yra daug veiksnių, kodėl taip nutiko. Vienas jų – pasitikėjimas politikais – yra sumenkęs. Kita priežastis – žmonės mažai žino, ką veikia Europos parlamentarai. Pačiai susitikimuose teko girdėti, kai žmonės pasakojo, kad nežino, ką politikai veikia ir ką tai duos paprastiems žmonėms. Nėra dialogo. Europarlamentarų bendradarbiavimas turėtų būti aktyvesnis ne tik su rinkėjais, bet ir su Vyriausybe. Ryšys su Lietuva turi būti juntamas. Žiniasklaida galėtų daugiau dėmesio skirti Europos politinio gyvenimo įvykiams. Kai kurių europarlamentarų iniciatyvos taip pat trūksta.

– Kaip reagavo artimieji, draugai, kai buvote išrinkta, gal jau rengiate atsisveikinimo vakarėlius?

– Atsisveikinti dar nepradėjau. Aplinkiniai mano laimėjimu džiaugiasi. Gaunu daug laiškų su palinkėjimais neišpuikti. Tikiuosi, kad taip neatsitiks. Jaučiu artimųjų palaikymą ir džiugesį, tačiau suprantu, kaip tai yra atsakinga. Penkeri metai yra daug, tačiau į Lietuvą ketinu grįžti kas antrą savaitgalį.

– Ar EP mandatas – vienas svarbiausių Jūsų gyvenimo pasiekimų?

– Teisybę sakant, dar nelabai suprantu, kas įvyko. Labai keista matyti save Europos parlamentarų sąrašuose. Viskas buvo netikėta – džiaugsmas ir euforija gal dar išsprūs, reikia laiko.