Pastarąją savaitę Upytė tapo smalsuolių traukos centru - čia jau vyksta ilgai laukto šiaudinio namo statyba. Atšokti įkurtuves pirmajame Lietuvoje visuomeninės paskirties šiaudų name upytiečiai žada rudenėjant.

Gaivins amatus

Nuo seno linininkyste garsėjančiame Upytės krašte šis verslas nyksta. Kaip ir visoje Lietuvoje, mažėja auginamų linų plotai, perdirbėjai linų produktais domisi vis mažiau. Kaip alternatyvą nykstančiam verslui upytiečiai išvystė unikalią idėją - pastatyti ekologišką šiaudų namą ir jame įkurti demonstracinį amatų centrą, tapsiantį užimtumo vieta ir pragyvenimo šaltiniu tradicinius ir nykstančius amatus puoselėjantiems žmonėms.

Vietiniai tautodailininkai čia gaivins senuosius amatus, rengs demonstracines programas. Be kitų amatų, rudenį pradėsiančiame veikti centre tikimasi atgaivinti ir linininkystę, siūti lino gaminius. Amatų centro veikla darniai siesis su šalia esančio Linų muziejaus, kuriame jau daug metų vykdoma demonstracinė lino kelio programa, veikla. Upytiečiai tikisi, kad jei sėkmingai pavyks pastatyti šiaudų namą, patirtimi bus galima pasidalyti su kitais entuziastais ir taip populiarinti nepelnytai pamirštą ekologišką statybos būdą. Antrame aukšte numatoma įrengti salė taps bendruomenės susibūrimo vieta.

Projektas pavėlavo

Iškėlusi sau tikslą populiarinti ekologišką statybą iš šiaudų Upytės bendruomenė parengė projektą „Kaimo verslumo ugdymas Upytėje populiarinant linininkystę ir statybą iš šiaudų“. Projektas laimėjo Jungtinių Tautų Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programos finansavimą. Dalį reikiamų pinigų skyrė Panevėžio rajono savivaldybė ir Žemės ūkio ministerija. Projekto vertė - apie 400 tūkstančių litų. Upytės seniūnijos seniūnas Albinas Skeiverys neslepia, kad prieš imantis projekto buvo kilę įvairiausių abejonių.

Švęsti įkurtuves šiaudiniame bendruomenės name tikėtasi jau pernai, tačiau projekto vykdymas buvo sustojęs dėl biurokratinių kliūčių: valdininkai neapsižiūrėjo, kad regioniniame parke vyksiančiai statybai reikalingas detalusis planas. Kol pagal visus terminus jis buvo parengtas, statyba nusitęsė iki šių metų vasaros.

Statinys aukštaitiškas

Dabar darbai vyksta sklandžiai. Nuo Upytės važiuojantieji Ėriškių link negali nepastebėti dešinėje pusėje statomo pastato. Statybos darbų vadovas Dalius Kopūstas žada, kad liepos mėnesį netradicinis statinys bus baigtas.

„Man, kaip darbų vadovui, yra tekę vadovauti gerokai sudėtingesnių statinių statybai, tačiau kad šis projektas - vienas iš įdomiausių, neabejotina“, - neslepia panevėžiečių bendrovei „Ometa“ atstovaujantis D.Kopūstas. Jis neslepia, kad šiaudinio namo statybos technologija buvo naujiena, jos teko mokytis specialiuose kursuose. Namas karkasinis, stogas dengiamas rugių šiaudais, sienos bus drebiamos iš su šiaudais sumaišyto molio. Statinys bus visiškai ekologiškas, net medinis sienų karkasas bus tepamas sėmenų aliejumi, atstosiančiu impregnantą.

Statoma pagal tradicinį aukštaitišką modelį. Sumanymą stogą dengti nendrėmis sukritikavo etnologai, todėl dabar jis dengiamas rugių šiaudais. „Autentiškumui nusižengsime tik pakloję betoninius pamatus. Jie turėtų būti akmeniniai, bet tai buvo neįvykdoma techniškai dėl žemos ir šlapios vietos, - paaiškina darbų vadovas. - Statyba demonstracinė, filmuojamas ir fotografuojamas kiekvienas etapas. Sienoje bus įrengta stiklo vitrina, kad būtų galima pamatyti statybos technologiją.“

Šiaudiniai namai pasaulyje nėra naujiena, jie populiarūs Amerikoje, daugelyje Europos šalių. Šiaudų namai XX amžiaus pradžioje Amerikoje pradėti statyti iš vargo. Iš kitų šalių užsidirbti atvykę žemdirbiai neturėdami kur gyventi tiesiai ant žemės klojo suspaustus šiaudų briketus, iš jų lipdė sienas. Metams bėgant statybos technologija ištobulinta tiek, kad suspaustiems šiaudų briketams nebaisūs nei graužikai, nei ugnis. Vienintelis šiaudinio namo priešas - didelė drėgmė, pūdanti natūralių medžiagų statinius.