„Labai tikimės, kad sistema per kitus metus bus sukurta. Tai turėtų pradėti naują ne tik kultūros paso, bet ir viso kultūrinio ugdymo mokykloje naują etapą“, – trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė.

Jos teigimu, kelerius metus teikiama kultūros paso paslauga parodė, kad reikia bendros kultūros edukacijos sistemos, kuri jungtų formalųjį ir neformalųjį ugdymą, dengtų visą Lietuvos teritoriją.

Viceministrės teigimu, naujoji platforma sudarytų galimybę ir kultūros paso paslaugų tiekėjams, ir jų gavėjams veikti lanksčiau.

„Pavyzdžiui, tokios mažos savivaldybės kaip Kazlų Rūda atveju Kultūros centras galėtų tapti tas, kuris kviečiasi kultūros paso teikėjus, turi savo salę arba kitą patalpą ir iš aplinkinių mokyklų galėtų suvažiuoti mokiniai į Kultūros centrą. Tada tiek teikėjui apsimokėtų, nes būtų didesnė auditorija, tiek mokiniai gautų geresnę, kokybiškesnę paslaugą negu tik savo mokyklos salėje“, – aiškino viceministrė.

Labai tikimės, kad sistema per kitus metus bus sukurta. Tai turėtų pradėti naują ne tik kultūros paso, bet ir viso kultūrinio ugdymo mokykloje naują etapą.

Pasak jos, dabar kultūros paso paslauga „veikia praktiškai excel'io pavidalu“.

G. Žemaitytės teigimu, minėta platforma taip pat leistų atgaivinti kultūrinių partnerysčių projektą – kai kūrėjai įtraukiami ir į formalųjį ugdymą.

„Mokyklos galės daugiau pasikviesti ir įsitraukti, ir kūrėjai pasiūlyti savo paslaugas mokykloms lengvesniu būdu“, – tvirtino G. Žemaitytė.

Pagrindiniu projekto vystytoju pasirinkta Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Finansavimas numatytas Ateities ekonomikos DNR plane.

Kultūros viceministrės duomenimis, kultūros paso paslauga pernai pasinaudojo per 90 proc. mokyklų. Šiemet dėl koronaviruso paslaugų tiekimas kurį laiką buvo sustabdytas.

Šiais metais jau įvyko 4172 užsiėmimai pagal kultūros paso programą, dalyvavo beveik 150 tūkst. mokinių, panaudota 670 tūkst. eurų iš numatytų 3,5 mln. eurų.

Nuo 2019 metų kultūros pasas skirtas visiems Lietuvos mokiniams, besimokantiems pagal bendrojo ugdymo, kiekvienam mokiniui skiriama 15 eurų kalendoriniams metams.