Muitinės departamento vadovybei skundžiantis, kad neturi lėšų finansiškai motyvuoti darbuotojus dirbti sąžiningai, pernai beveik milijonas litų iš darbo užmokesčio fondo išleistas kitoms reikmėms.

Tai paskelbta trečiadienį per Seimo Antikorupcijos komisijos posėdį.

„Gavome duomenų, kurie paneigė Muitinės departamento vadovybės išsakytus teiginius, kad pareigūnai nemotyvuoti, maži darbo užmokesčiai. Darbo užmokestis ten naudojamas ne tik algoms, bet ir perkeliamas į kitus asignavimus, perkamos prekės, paslaugos, investuojamas tas darbo užmokestis į informacines technologijas, į turimų informacinių technologijų palaikymą“, - po posėdžio žurnalistams sakė komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius.

Muitinės departamento direktoriaus Antano Šipavičiaus duomenimis, praėjusiais metais muitinės sistemos darbuotojų atlyginimų fondas sudarė 80,4 mln. litų.

966,3 tūkst. litų buvo sumažinti darbo užmokesčio asignavimai Vilniaus ir Klaipėdos teritorinėms muitinėms. Šie pinigai išleisti uniformoms, vienkartiniams užraktams pirkti, apmokėti transporto ir komunalinėms paslaugoms, muitinės informacinių sistemų priežiūrai bei licencijoms įsigyti ir kt.

Tuo metu pareigūnams paskatinti 2012 metais išleista 513,6 tūkst. litų. Premijos skirtos 266 pareigūnams.

„Mane nuteikė pesimistiškai, kad verkdami ir guosdamiesi, jog neturime lėšų kelti pareigūnams atlyginimų, atitinkamai valstybės tarnautojams ar statutiniams pareigūnams suteikti klases ar kategorijas, kad jie už darbą gautų ir deramą atlygį (...), Muitinės departamentas taupo darbo užmokesčiui skirtus asignavimus ir juos skiria, šiurkščiai išsireikšiu, “geležims„ įsigyti“, - per posėdį kalbėjo Antikorupcijos komisijos vadovas.

Pasak V.Gailiaus, įtarimų kelia ir Muitinės departamento išlaidos informacinėms sistemoms palaikyti.

„Mums sukėlė pagrįstą įtarimą, kad paskutiniais mėnesiais Muitinės departamente buvo išleista bemaž 10 mln. litų informacinėms technologijoms palaikyti. Mes kreipsimės į Finansų ministeriją, kad ji atliktų auditą, ar tinkamai naudojami asignavimai, ar pirkimai buvo reikalingi, ar jie turės įtakos Muitinės departamento veiklai, ar pašalins korupcijos priežastis“, - dėstė Antikorupcijos komisijos vadovas.

V.Gailius komisijos narių dėmesį atkreipė ir į departamento darbuotojų užsienio komandiruotes. Abejonių sukėlė kai kurių komandiruočių pagrįstumas, pavyzdžiui, dalyvavimas pasitarime dėl „Šilko kelio“.

„Vienas iš pavaduotojų Lietuvoje būna labai retai, - sakė V.Gailius. - (...) Tas turizmas valstybės įstaigose yra labai smarkiai paplitęs.“

Komisijos narės konservatorės Agnės Bilotaitės siūlymu bus kreiptasi į Valstybės kontrolę atlikti muitinės sistemos auditą.

„Darbietis“ Artūras Paulauskas pasiūlė pasidomėti, kodėl pasienio punktuose ne visur veikia rentgeno aparatai, kuriais tikrinami vilkikai. Tuo jis įsitikino praėjusių metų pabaigoje, kai su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu nuvažiavo į Medininkų pasienio punktą.

„Reikėtų pasižiūrėti tuos rentgenus, tai jie veikia, tai jie neveikia, kiek jų turi, kodėl jie neveikia, kodėl jų neperka. Kiek prisimenu, visuose susitikimuose jie prašo pinigų rentgenams nupirkti, bet kai nuvažiuoji, tie rentgenai būtinai neveikia“, - teigė A.Paulauskas.

Kitas komisijos narys konservatorius Arvydas Anušauskas prisiminė, kad 2010 metais, kai jis su parlamentarais lankėsi pasienyje, rentgeno aparatas taip pat neveikė.

„Tada Vyriausybės posėdyje iškelta problema ir su Finansų ministerija buvo sutarta dėl finansavimo, dėl europinių lėšų skyrimo, kad būtų aprūpinta, kiek reikia stacionariais ir nestacionariais rentgenais. Pamenu datą - 2012 metų kovą mėnesį visur turėjo stovėti veikiantys rentgenai“, - tvirtino A.Anušauskas.

Rentgenams įsigyti buvo numatyta skirti 20 mln. litų.

Anksčiau Generalinė prokuratūra pagal Antikorupcijos komisijos kreipimąsi pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl dėl galimo Muitinės departamento valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus.