Šiuo metu už sistemingą žmogaus persekiojimą numatyta sankcija – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

2021 m. spalio 14 d. Seimas papildė BK straipsniu – „Neteisėtas žmogaus persekiojimas“. Iki tol BK persekiojimo sąvoka nebuvo išskirta, atsakomybę už nusikalstamas veikas, susijusias su persekiojimu, numatė bendrosios baudžiamąją atsakomybę įtvirtinančios nuostatos.

Seimo narė L. Nagienė teigiamai vertina persekiojimo, kuris yra itin pavojingas socialinis elgesys, kriminalizavimą atskiroje BK normoje, tačiau pastebi ir šios normos trūkumus.

„Lyginant neteisėto žmogaus persekiojimo ir sistemingo bauginimo veikas matyti, kad sistemingas bauginimas yra apysunkis nusikaltimas (numatyta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė), kai tuo tarpu neteisėtam žmogaus persekiojimui suteiktas baudžiamojo nusižengimo statusas. (....). Neteisėto persekiojimo atvejais negali būti skiriama kardomoji priemonė suėmimas, taip pat yra trumpa, tik trejų metų baudžiamojo persekiojimo senatis taip suteikiant mažiau laiko persekiojimo veikoms ištirti. Be kita ko, galima pagrįstai vertinti, kad ši norma sukuria palankesnę padėtį ne aukoms, o būtent persekiotojams“, – dokumento aiškinamajame rašte sako L. Nagienė.

Seimo narės L. Nagienės duomenimis, daugumoje Europos valstybių, pvz. Austrijoje, Belgijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Airijoje, Liuksemburge, Maltoje, Olandijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, už neteisėtą persekiojimą yra numatyta laisvės atėmimo alternatyvi bausmė.

Siūloma, kad naujos BK nuostatos įsigaliotų šių metų liepos 1 d.

Šiuo metu už sistemingą žmogaus persekiojimą, „jeigu dėl to nukentėjęs asmuo buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą ar darbą, ar mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai“ baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.