Darbą palengvina modernios vaizdo stebėjimo sistemos

Lavoriškių užkardai priklauso 22 kilometrai valstybės sienos su Baltarusija. Užkardos vado teigimu, 2019 metų pabaigoje įrengta moderni vaizdo stebėjimo sistema faktiškai padengia visą Lavoriškių užkardos prižiūrimą pasienį, šiame pasienyje įvestas ir jutiminis „Optasense“ kabelis.

„Šios dvi sistemos viena kitą papildo ir kirsti valstybės sieną nepastebėjus sistemai praktiškai būna neįmanoma. Turint tokią sistemą labai lengva kontroliuoti migracijos procesus, tarp jų ir neteisėtos migracijos procesus“, – Eltai sakė A. Kirilovas.

Pirmadienį jau buvo apgręžtas toks įžūlesnis iranietis. Migrantas labai nenorėjo būti neįleistas, tai išplūdo ir akmenimis pasisvaidė.

„Mūsų užkarda nėra ta užkarda, kuri patyrė daugiausiai bandymų kirsti valstybės sieną, tikrai kitose užkardose jų buvo daugiau. Bet aš drąsiai galiu pasakyti, kad mes visus atvejus nustatėme greitai“, – patikino jis.

Pasak užkardos vado, po rugpjūčio 3 d., kai įsigaliojo sprendimas nebeįleisti neteisėtai Lietuvos sieną bandančių kirsti migrantų, buvo neįleista apie 40 neteisėtų migrantų.

A. Kirilovo teigimu, agresyvesnis bandymas kirsti valstybės sieną Lavoriškių pasienio užkardos teritorijoje įvyko pirmadienį. Pasak jo, tai buvo pirmas kartais, kai neteisėtas migrantas elgėsi įžūliai.

Lavoriškių pasienio užkardos vadas Aurelijus Kirilovas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Visais atvejais faktiškai nei fizinės jėgos, nei specialiųjų priemonių neteko naudoti. Tik pirmadienį jau buvo apgręžtas toks įžūlesnis iranietis. Migrantas labai nenorėjo būti neįleistas, tai išplūdo ir akmenimis pasisvaidė“, – pridūrė jis.

Vis tik, užkardos vado teigimu, ir šiuo atveju panaudoti fizinės jėgos neprireikė, pasienio pareigūnams pavyko šį iranietį ir su juo keliavusį kitą migrantą įtikinti grįžti atgal į Baltarusijos teritoriją.

„Po kiek laiko pastebėjome, kad iš baltarusių pusės privažiavo mašinos ir migrantai buvo paimti“, – sakė jis.

Kinologų svarba pasienio ruože

A. Kirilovas atkreipia dėmesį, kad operatyviam reagavimui pasienio ruože yra skirti mobilūs ekipažai, jiems į pagalbą dažnai pasitelkiami kinologai. Užkardos vadas pabrėžia, kad būtent kinologai miškinguose pasienio ruožuose yra nepakeičiami.

„Labai didelė paspirtis yra kinologai. Faktiškai nuo jų sėkmės daug kas priklauso, nes čia ruožas miškingos vietovės. Supraskite, kad žmonių kartais reikia ieškoti ir miške, tai faktiškai didžiąja dalimi kinologai atlieka savo darbą, o po to jau taktika pažeidėjų paieškos, sulaikymo ir t. t.“, – sakė A. Kirilovas.

Užkardos vadas pabrėžia ir tai, kad norint sėkmingai saugoti pasienio ruožą, būtina gerai jame orientuotis, žinoti jo geografinę specifiką.

Didesnis ramstis eina į žmones, kurie tą ruožą pažįsta, kurie gali greitai reaguoti, įsivaizduoja vietoves, moka identifikuoti pažeidimus.

„Didesnis ramstis eina į žmones, kurie tą ruožą pažįsta, kurie gali greitai reaguoti, įsivaizduoja vietoves, moka identifikuoti pažeidimus. Čia ir pėdsekystė, ir ruožo blokavimo atvejai, mokėjimas elgtis gamtoje, orientuotis ir pan. Tai didžiausiai orientacija į tokius žmones. Bet visada jų šalia atsiranda tokių, kuriuos reikia tiesiog apmokyti“, – paaiškino jis.

Vadas atkreipia dėmesį, kad užkardoje dirbantys „Frontex“ pareigūnai yra didelė pagalba Lietuvos pasieniečiams, tačiau, pasak jo, svarbiausia yra greitas ir operatyvus reagavimas, kurio sėkmė priklauso nuo geriausiai šį pasienio ruožą išmanančių pareigūnų.

A. Kirilovas taip pat teigia, kad nėra kažkokios aiškesnės tendencijos, kada ar kuriose užkardos vietose migrantai dažniausiai bando kirsti valstybės sieną.

„Aš bandžiau įsivesti sistemą, tai sistemos nėra. Ir viduryje dienos, ir naktį, ir vakarą, ir rytą. Net pagal vietas nėra sistemos. Per visą ruožą, 22 kilometrus, įvairiausiose kryptyse buvo fiksuojami tie pažeidimai“, – tvirtino jis.

Baltarusių pasieniečių skaičius svyruoja

Pasak A. Kirilovo, Baltarusijos pareigūnų skaičius pasienyje svyruoja. Vis tik, pasak jo, ypatingo pajėgų masiškumo pastaruoju metu nefiksuojama.

„Be abejo, būna ir suintensyvėjimų. Buvo ir rugpjūčio mėnesį suintensyvėjimai, tai matydavau ir daug pareigūnų, kurie ir po 15 išsiskirstydavo, nepamirškime, kad ir „Zapad“ pratybos pas juos buvo. Bet ypatingo masiškumo pastaruoju metu nesimato“, – sakė jis.

Užkardos vadas tikina, kad išskirtinių situacijų pasienyje nebuvo fiksuota ir „Zapad“ pratybų metu.

„Be abejo, budrumas mūsų buvo, kaip ir visada, didelis, mes stebėjome gretimą teritoriją, jų sargybas, ginkluotę, ar negausėja, ar kitokios technikos nėra, ar ginkluotės amunicija ar nesikeičia, bet kad būtų kažkokių išskirtinių situacijų pavojingų, tai nustatyta nebuvo“, – patikino jis.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Vis tik A. Kirilovas atkreipia dėmesį, kad ir Lavoriškių užkardoje pasitaiko atvejų, kai Baltarusijos pasienio pareigūnai išsirikiuoja su skydais ir apgręžtų migrantų į savo teritoriją nebeįsileidžia.

Nelegalios migracijos organizatoriai vis tiek ieško platesnės rinkos.

„Buvo atvejų, kai jie specialiai neleidžia asmenims grįžti į savo teritoriją, išsirikiuoja su skydais, padaro užkardą“, – tvirtino A. Kirilovas.

Pasikeitė atvykstančiųjų pilietybės, migracijos organizatoriai ieško platesnės rinkos

Lavoriškių užkardos vadas atkreipia dėmesį, kad nuo tada, kai pasieniečiams buvo suteikta galimybė apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti migrantus, pasikeitė ir bandančiųjų patekti į Lietuvą pilietybės.

„Pasikeitė pilietybės. Liepą, kai buvo dar priiminėjami prieglobsčio prašymai, dominavo Irakas. Dabar, kai mes jau nebeįleidžiame, tai jau ne Irako piliečiai vyrauja, dabar Kuba, Indija, Šri Lanka, Iranas“, – sakė jis.

A. Kirilovo manymu, taip yra dėl to, kad ne į visas šalis informacija apie Lietuvoje vykdomą apgręžimo politiką nukeliavo.

„Nelegalios migracijos organizatoriai vis tiek ieško platesnės rinkos. O į visas šalis informacija galbūt dar ir nenukeliavusi“, – sakė užkardos vadas.