Socialdemokratai Vytenis Andriukaitis ir Birutė Vėsaitė – prasčiausiai visuomenės vertinami ministrai jau beveik šimtą dienų dirbančioje dabartinėje Vyriausybėje. O V. Andriukaičio veiksmus sveikatos politikoje gyventojai laiko didžiausia šio Ministrų kabineto lig šiol padaryta klaida.

Tokią visuomenės poziciją atskleidė portalo delfi.lt užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vasarį atlikta apklausa.  Politologas Lauras Bielinis mano, kad dviejų socdemų ministrų vertinimas parodo, jog lentelės dugne atsidūrę socdemų ministrai politikai su visuomene susikalba kur kas prasčiau už kitus Vyriausybės narius. Ir už tuos, kurie taip pat jau spėjo pasižymėti prieštaringas reakcijas sukėlusiais sprendimais.

Apklausos duomenimis, prasčiausiai gyventojų lūkesčius pateisina du socdemų ministrai – sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis ir ūkio ministrė B. Vėsaitė. Jiems antipatijas išreiškė atitinkamai 13,1 ir 10,3 proc. respondentų.

Pagal nepateisintų lūkesčių rodiklį, nedaug nuo dviejų partiečių atsilieka ir premjeras Algirdas Butkevičius (9,9 proc.). Tačiau bendras gyventojų palankumas premjerui gerokai nusveria nepasitenkinusiųjų gretas.

A. Butkevičių geriausiai lūkesčius pateisinančiu Vyriausybės nariu įvardijo beveik 43 proc. respondentų. Patenkintų premjero darbu gyventojų gretos daugiau kaip keturissyk gausesnės nei tų, kurie jo veikla nusivylė.

Antras palankiausiai vertinamas Vyriausybės narys – aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Trečias – jau minėtas V. Andriukaitis. Tiesa, šis rodiklis 2 procentiniais punktais žemesnis, nei nepasitenkinimą sveikatos apsaugos ministro darbu išreiškusių gyventojų skaičius.

O pagal bendrą įvertinimą reitingo dugne lieka B. Vėsaitė. Ūkio ministrę blogiausiai lūkesčius pateisinančia Vyriausybės nare įvardijo 10,3 proc. respondentų, o tarp geriausiai vertinamų ministrų ją nurodė vos 1,6 proc.

L.Bielinis: ministrai iškrenta š Vyriausybės konteksto

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius L. Bielinis portalui delfi.lt teigė, jog prastas V. Andriukaičio ir B. Vėsaitės vertinimas parodo, kad šie du politikai iškrenta iš visos Vyriausybės konteksto visuomenės akyse.

„Manau, kad gyventojai didžiąja dalimi reaguoja į savo asmenines problemas ir jas suteikia ties veidais – vienus smerkdami, o kitus girdami. Palankumas A. Butkevičiui, mano galva, susiveda į tai, kad jis palieka savotišką viltį, kad lūkesčiai, kuriais visuomenė jį apdalino, bus įgyvendinti. A. Butkevičius tokiu būdu sukuria gana neblogą vaizdą, kad dar galima situacija, kai lūkesčiai bus įgyvendinti. Tuo tarpu veikiantys ministrai, sakykim, ir tas pats V. Andriukaitis su savo energija ir jam charakteringu veikimu savotiškai išardo tą harmoningą santykį tarp visuomenės lūkesčių ir realaus veikimo. Tai ir sukuria situaciją, kada žmonės praranda pasitikėjimą“, - kalbėjo L. Bielinis.

Politologas V. Andriukaičio ir B. Vėsaitės nepopuliarumą sieja ir su ne itin sėkmingais šių politikų pasirodymais viešojoje erdvėje.

„Manyčiau, kad problema čia ne tiek su ta veikla, kurią vykdo vienas ar kitas ministras, kiek su viešaisiais ryšiais. Viešoji nuomonė – tai dalykas, kuris formuojasi ir kinta labai greitai. Viskas priklauso nuo to, kaip komunikuojama su visuomene“, - konstatavo VDU profesorius.

V.Andriukaičio žygis prieš privačią mediciną – blogiau nei nuolaidos lenkams

Didžiausia beveik šimtą dienų dirbančios Vyriausybės klaida gyventojai įvardija V. Andriukaičio žygį prieš privačią mediciną. „Spinter tyrimų“ duomenimis, užmojai prieš privačią mediciną dažniau netenkina 26-55 metų amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojų.

Antras daugiausiai nepasitenkinimo keliantis Ministrų kabineto žingsnis – nuolaidos lenkų tautinei mažumai. Juo dažniau nepatenkintos moterys, vidutinio ir vyresnio amžiaus, rajonų gyventojai. Tiesa, pastebėtina, kad du daugiausiai su šiais sprendimais susiję Vyriausybės nariai – švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis bei užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius – gyventojams nesukėlė tiek antipatijų, kiek V. Andriukaitis.

Tiek D. Pavalkio, tiek L. Linkevičiaus atveju, daugiau respondentų nurodė juos tarp geriausiai lūkesčius pateisinančių ministrų. Švietimo ir mokslo ministrą tarp geriausiai vertinamų Vyriausybės narių nurodė 4,7 proc. respondentų, užsienio reikalų ministrą – 8,3 proc. Tarp blogiausiai vertinamų ministrų juos įvardijo atitinkamai 3,9 ir 5 proc. apklausos dalyvių.

L. Bielinio nuomone, tokie visuomenės vertinimai parodo, kad užsienio reikalų bei švietimo ir mokslo ministrai su probleminiais sprendimais susitvarko geriau nei V. Andriukaitis su B. Vėsaite. Čia politologas pabrėžia L. Linkevičiaus gebėjimus.

„L. Linkevičiaus kalbėjimas pakankamai gerai organizuotas. Jis sugeba išsaugoti savo solidumo vaizdinį – nepriklausomai nuo to, palankiai ar nepalankiai jo sprendimai vertinami. Kita vertus, jo kalbėjimas apie tautines mažumas ir problemas, susijusias su Lenkija, galbūt inertiškai vertinamas ne taip palankiai, kaip turėtų būti vertinamas. Bet manau, kad pasąmoningai žmonės suvokia: yra problema, kurią šis ministras bando spręsti ir bando spręsti korektiškai. Manau, žmones supranta, kas vyksta“, - dėstė VDU profesorius.

Dar vienas dalies gyventojų nepasitenkinimą keliantis Vyriausybės sprendimas – greitas minimalios mėnesio algos padidinimas nuo 850 iki 1000 Lt. Šį veiksmą didžiausia naujojo Ministrų kabineto klaida įvardijo 6,6 proc. respondentų.

Mažas nepasitenkinimas šiuo sprendimu, anot L. Bielinio, atspindi didžiosios dalies elektorato poziciją – esą visuomenė vargiai galėtų algų kėlimą traktuoti kaip neigiamą dalyką.

„Neįsivaizduoju, kaip galima tai vertinti kaip klaidą. Nes tam reikalingas labai konkretus ir profesionalus įvertinimas. Tą gali padaryti finansininkai ir ekonomistai“, - pastebėjo L. Bielinis.

Tuo tarpu 28,5 proc. apklaustųjų mano, kad A. Butkevičiaus Vyriausybė didesnių klaidų kol kas nepadarė. Tai, „Spinter tyrimų“ duomenimis, daugiausiai moterys bei vidutines pajamas gaunantys gyventojai. L. Bielinio nuomone, šis rodiklis išryškina du dalykus – tebetvyrančias laukimo nuotaikas ir pačios Vyriausybės neskubėjimą imtis ryškesnių permainų.

„Tai rodo, kad visuomenė dar laukia. Kita vertus, Vyriausybė dar nepadarė kokių nors žingsnių, kurie kardinaliai pakeistų požiūrį į pačia Vyriausybę ar gyventojų gyvenimo sąlygas. Kol kas Vyriausybė veikia pakankamai atsargiai“, - sakė pašnekovas.

Vyriausybės reitingas: pliusas pirmąkart nusvėrė minusą

Artėjant Vyriausybės šimtadieniui, A. Butkevičius gali džiaugtis palankia visuomenės nuomone. Dabartinę Vyriausybę palankiai vertinančių gyventojų gretos ir toliau auga. Vasarį palankiai Vyriausybę vertinančių žmonių buvo daugiau, nei ją vertinančių neigiamai. Tai pirmas toks visuomenės nuomonės poslinkis per pastaruosius keletą metų.

Teigiamai ar daugiau teigiamai nei neigiamai A. Butkevičiaus Vyriausybės veiklą vasarį vertino 41,3 proc. gyventojų – 4,5 procentinio punkto daugiau nei sausį. Daugiau ar mažiau neigiamą balą Ministrų kabinetui rašė 38,9 proc. gyventojų – 4,2 procentinio punkto mažiau nei ankstesnį mėnesį.

A.Butkevičius su visuomene susikalba geriau nei A.Kubilius?

VDU profesoriaus L. Bielinio nuomone, į Vyriausybės pusę pakrypusios šio reitingo svarstyklės galbūt parodo ne tik A. Butkevičiaus populiarumą, bet ir jo pirmtako klaidas. Esą ekspremjeras Andrius Kubilius nepajėgė rasti tinkamo kontakto su visuomene, o tai sugebėjęs padaryti jo įpėdinis aukštyn kojom apvertė Vyriausybės veiklos vertinimą.

„Man atrodo, čia yra ir pačios Vyriausybės, ir premjero įdirbis. Premjeras sugeba kalbėti pakankamai korektiškai, nesujaukdamas gyventojų lūkesčių ir minčių. Prieš tai buvusios Vyriausybės vadovas A. Kubilius nors ir kalbėjo, techniškai žvelgiant, teisingai, jautėsi pakankamas jo šaltumas gyventojų atžvilgiu. Ir tai galbūt atstumdavo žmones. Racionaliai žmonės suprato, kad krizės laikotarpiu, ko gero, reikėjo taip veikti. Bet vis dėlto tų sprendimų komentavimas buvo psichologiškai šaltas“, - aiškino L. Bielinis.

Pašnekovo žodžiais, A. Butkevičiaus tonas yra „suprantamas ir laukiamas visuomenėje“, ir tuo jis labai smarkiai skiriasi nuo savo pirmtako.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų vasario 18-26 dienomis naujienų portalo delfi.lt užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida - 3,1 proc.