Norėdamas išspręsti jaunų medikų trūkumą provincijoje, sveikatos apsaugos ministras svarsto sveikatos specialistus rengiančioms Vilniaus ir Kauno rezidentūros bazėms mažinti finansavimą, o pinigus nukreipti į rajonų gydymo įstaigas. Tokie užmojai papiktino akademinę bendruomenę.

Kaune ir Vilniuje sveikatos specialistus rengiančių universitetų bendruomenės sulaukė sveikatos apsaugos ministerijos rašto. Jame informuojama, kad Kauno klinikoms ir Santariškių ligoninei nuo rugsėjo ne mažiau kaip 20 proc. bus mažinamas finansavimas, o universitetų rektoriai rezidentų praktiką turi organizuoti rajoninėse gydymo įstaigose. Kauno klinikose apsilankęs ministras aiškino, kad finansavimas mažės tik kitais metais, o šis raštas esą turėjęs paskatinti diskusijas.

„Jei mes nesutarsime dėl bendros rezidentūros programos, kitų metų biudžete inicijuosime lėšų mažinimą centrinėms institucijoms, kad jos išplėstų rezidentūros tinklą ir rezidentūros bazes“, – teigė sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis.

Rezidentai neatsistebi taip diskutuoti kviečiančio ministro pozicija. Jie sako pusę metų važinėjantys į Vilnių ir minantys valdžios slenksčius, specialiose komisijose tikėdamiesi išsakyti savo pastabas, tačiau iki šiol dėmesio nesulaukė. Pasak rezidentų atstovų, jau dabar 18 procentų jų išvyksta į rajoninėse ligoninėse akredituotas bazes, iki 20 procentų padidinti jų skaičių – esą neįmanoma. Nėra nei bazių, nei specialistų, nei diagnostikos aparatūros.

„Rezidentas tai nėra savarankiškas gydytojas, kuris dirba vienas pats, jis turi dirbti su kitu gydytoju (rezidento vadovu), kuris jį moko, jį prižiūri. Klaidinga nuomonė, jeigu galvojama, kad nusiuntus rezidentus į rajonines ligonines, bus užkaišiojamos skylės, ir taip atliekamas kažkieno paliktas darbas“, – aiškino LSMU rezidentų tarybos pirmininkė Rita Budaitytė.

Sveikatos mokslų universiteto rektorius abejoja, ar rajoninėms ligoninėms reikia gydytojų rezidentų, neįvaldžiusių diagnostikos ir gydymo metodų. Pasak jo, daug kur pasaulyje pirmuosius metus rezidentai studijuoja universitetų bazėse, vėliau dalį rezidentūros atlieka rajoninėse ligoninėse. Mūsų šalyje gydytojų rezidentų praktika yra viena trumpiausių.

„Jeigu bus prailginta rezidentūros trukmė bent vieneriems metams ir bus numatytos tam lėšos, tai yra principinės nuostatos ir diskusija vyko labai karšta, bet aš tikiuosi, kad sveikatos apsaugos ministras išgirdo“, – vylėsi LSMU rektorius Remigijus Žaliūnas.

Ministras pritaria, kad kai kurių specialybių rezidentūros terminus būtų galima pratęsti ir ramina, kad galutiniai sprendimai kol kas nepriimti.