„Kalbant apie parlamentarų pažeidžiamumą per partijų ir politinių kampanijų neskaidraus finansavimo aspektą, taip, dabartiniame Seime yra pažeidžiamų parlamentarų“, – per spaudos konferenciją Seime trečiadienį sakė V. Bakas.

Tačiau jis nesukonkretino, apie kuriuos Seimo narius kalbėjo.

NSGK pirmininkas taip pas sakė, kad reikės spręsti kai kurių išvadose minimų pareigas einančių valstybės tarnautojų likimą.

Anot NSGK, koncerno „MG Baltic“ atstovai siekė įgyti įtaką Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje. 2013 metais šios komisijos pirmininku paskyrus Edmundą Vaitiekūną, „MG Baltic“ atstovai, palaikydami su juo neformalius ryšius ir gaudami iš jo vidinę informaciją, siekė, kad koncerno valdomos žiniasklaidos priemonės įgytų konkurencinį pranašumą ir įtaką.

Be to, išvadose minima, kad koncerno atstovai, palaikydami neformalius ryšius su Konkurencijos tarybos nariu Elonu Šatu, siekė pasinaudoti jo įtaka 2014 metais Konkurencijos tarybai sprendžiant klausimus, susijusius su bendrovės „Alita“ akcijų pardavimu koncerno „MG Baltic“ valdomai įmonei „Mineraliniai vandenys“.

„Po tyrimo išvadų paskelbimo yra procedūros. Konkurencijos tarybos pirmininkas turi galimybes priimti sprendimus. Kalbant apie Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, tiesą sakant, iš to, ką matome išvadose, aš sunkiai įsivaizduoju tolesnį vadovo buvimą. Bet tai yra Seimo skiriamas pareigūnas. Matyt, dėl to apsispręs Seimas“, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė V. Bakas.

Pristatydamas komiteto išvadas dėl verslo poveikio politikai jis teigė, kad apklausti 27 žmonės, keturi liudyti neatvyko, taip pat bendradarbiauta su Valstybės saugumo departamentu, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generaline prokuratūra, gauta informacijos iš Finansų, Vidaus reikalų ministerijų, Vyriausiosios rinkimų komisijos, kt.

Be to, prie išvadų kaip priedai bus pridėti liudytojų apklausų protokolai, tarnybų išslaptinta medžiaga, net komiteto gauti elektroniniai laiškai, kt.

„Komitetas iš esmės tyrė politinės korupcijos atvejus, politinės korupcijos reiškinius (...) Mes nagrinėjome vadinamuosius neteisėtus galios centrus, kurie kūrė politiką, kurie užtikrino siaurų interesų tenkinimą pamindami viešuosius interesus“, – sakė NSGK pirmininkas.

Anot jo, parlamentinis tyrimas atskleidė, kokių silpnybių turi valstybė.

V. Bako teigimu, komitetas nustatė, kad neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką kai kuriems politikams ar politiniams procesams bandė daryti Rusijos energetikos milžinė „Rosatom“, lietuviškas koncernas „MG Baltic“, kitos verslo grupės.

Komitetas padarė išvadą, kad jų veiksmai kelia grėsmę demokratiniam valstybės valdymui ir nacionaliniam saugumui.

NSGK išvadoje konstatuota, kad koncernas „MG Baltic“ ėmėsi įgyvendinti politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Įsteigus su koncerno „MG Baltic“ vadovais artimai susijusią politinę partiją, Lietuvos liberalų sąjūdį, per mažiau nei dešimt metų koncernas „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir įtakos grupe.

Tuo metu anksčiau VSD paviešintoje medžiagoje, skirtoje būtent NSGK tyrimui, Liberalų sąjūdis vadinamas pilnai koncerno „MG Baltic“ kontroliuojamu projektu.

Aiškindamas, kodėl komiteto išvadoje apie tai nekalbama, NSGK narys konservatorius Arvydas Anušauskas tvirtino, kad komitetas rėmėsi ne tik ta viena paviešinta VSD pažyma.

„Komitetas nekėlė sau tikslo nurašinėti tarnybų pateiktos informacijos, mes darėme savo vertinimą ir savo išvadas. Kartais jos sutapdavo, kartais – ne. Šiuo atveju pagrindinė informacija apie tai, kaip buvo daroma įtaka kišantis į politinius procesus ar partijos vidaus gyvenimą, išvadose yra“, – aiškino A. Anušauskas.

NSGK narė konservatorė Rasa Juknevičienė per spaudos konferenciją sakė, kad po šio tyrimo ji jausis šiek tiek geriau.

„Kvėpuoti bus šiek tiek lengviau toje srityje, žinant, kad prevenciškai ir kitoms verslo kompanijoms nekils noro būtent taip daryti įtakos politikams“, – sakė ji.

Seimo NSGK narys „valstietis“ Dainius Gaižauskas trečiadienį pareiškė, kad dėl to, jog valstybėje smarkiai įsigalėjo koncernas „MG Baltic“ atsakomybės dalis tenka Tėvynės Sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, nes tai įvyko jiems būnant valdžioje.

„Tas monstras, kuris užaugo, kalbu apie tyrime pavardintą Liberalų partiją ir „MG Baltic“ įtaką, vis dėlto užaugo ant tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus kelių. Taip, kad konservatoriai vienaip ar kitaip išsivalyti savo munduro tikrai negalės, yra pakankamai faktų, keliančių įtarimų, kad šita partija žinojo, matė, tačiau nieko nedarė“, – teigė D. Gaižauskas.

Vienintelis susilaikęs NSGK komiteto narys opozicinių socialdemokratų atstovas Juozas Olekas teigė, kad tyrimas buvo ir neišsamus ir gali pakenkti politinės korupcijos bylos, kurioje koncernas „MG Baltic“ kaltinamas papirkimu ir prekyba poveikiu, nagrinėjimui teisme.

„Nebuvo tiriama plačiau, buvo parinktas siauras ratas koncernų, kurie galimai darė įtaką kai kuriems politikams, nebuvo norėta pasižvalgyti iki šių dienų, imtinai iki „Agrokoncerno“ ir to, ką šiandien minėjo Seimo pirmininkas, kad buvo klaida netirti situacijos žemės ūkyje“, – BNS trečiadienį sakė J. Olekas.

Anot jo, kai kurios komiteto išvadų formuluotės, apibūdinančios koncerno „MG Baltic“ veikimą, „bus gelbėjimosi ratas jiems teisminiame procese, nes politikai priėmė sprendimus, kuriuos turėtų priimti teismas“.