V. Bakas savo kreipimesi nurodo, kad A. Simniškis 2018 metų gruodžio 12 dieną buvo teisėjų kolegijos sudėtyje, kai buvo nagrinėjama civilinė byla, kurioje priimtas „MG Baltic“ palankus sprendimas. Anot jo, byla, kurioje jau anksčiau  buvo patenkintas „MG Baltic“ kasacinis skundas ir ši civilinė byla dėl reputacinės žalos, yra tarpusavyje glaudžiai susijusios.

Pasak V. Bako, abejoti teisėjo A. Simniškio nešališkumu verčia ir tai, kad jis, išnagrinėjęs koncerno „MG Baltic“ bylą ir dalyvavęs priimant šiam koncernui palankų sprendimą, po to, kai gavo šį parlamentaro kasacinį skundą, pats suformavo kolegiją, pats save pasiskyrė į jos sudėtį, pats save pasiskyrė kolegijos pranešėju ir pirmininku.

Savo skunde V. Bakas abejoja ir kitų teisėjų, esančių kolegijos sudėtyje – Gedimino Sagaičio ir Donato Šerno nešališkumu.

„Todėl prašau sudaryti naują teisėjų kolegiją ir paskirti teisėjus, kurie nėra susiję su „MG Baltic“, jos vadovais, nėra nagrinėję su koncernu „MG Baltic“ susijusių bylų, taip pat nėra paskirti taip, kad jų paskyrimas nagrinėti bylą keltų abejonių dėl jų galėjimo nešališkai išnagrinėti mano kasacinį skundą“, – poziciją išreiškė V. Bakas.

Pats A. Simniškis BNS patvirtino V. Bako teiginius, tačiau sako, kad nagrinėti bylai jis save paskyrė dėl kelių sutapusių aplinkybių. Jis tvirtinta dar turintis susipažinti su skundu, todėl negali pasakyti, ar nusišalins, ar ne.

„Nesant Civilinių bylų skyriaus tikrojo pirmininko, aš pagal įstatymą laikinai ėjau Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, o į pareigas įeina ir pareiga sudaryti civilines bylas nagrinėjančių teisėjų kolegijas. Aš iš tikrųjų priėmiau nutartį sudaryti kolegiją šitai bylai nagrinėti, kolegijos yra sudaromos naudojant kompiuterį, per automatizuotą kolegijų sudarymo programą. Tad kolegijos teisėjus parenka speciali programa (...). Kompiuteris parinko būtent tokius teisėjus, iš jų ir buvo sudaryta kolegija“, – tvirtino A. Simniškis.

Anot jo, kolegijos pirmininku paprastai skiriamas didžiausią darbo stažą turintis teisėjas.

„Iš tos kolegijos teisėjų, toks ir esu iš tikrųjų“, – tvirtino A. Simniškis.

Teisėjas pabrėžė, kad laikinai vadovaudamas Civilinių bylų skyriui, jis negalėjo nusišalinti „nuo savo pareigų vykdymo“.

„O jei kažkokie asmenys vėliau mano, kad tos pareigos įvykdytos kažkaip netinkamai, arba gautas rezultatas kelia abejonių dėl nešališkumo, tai iš tikrųjų šitaip manantys asmenys turi teisę išsakyti savo abejones ir klausimas sprendžiamas nustatyta tvarka“, – teigė teisėjas.

„Kol aš nematau mano nušalinimo pareiškimo argumentų, negaliu įsigilinti į  situaciją ir pasakyti, kaip reikėtų spręsti šį klausimą. Ar aš nusišalinu, ar ne, į šį klausimą negaliu atsakyti, jis kol kas per ankstyvas. Aš negaliu atsakyti nei teigiamai, nei neigiamai“, – pridūrė jis.

Teismas BNS informavo, kad pirmadienį gavus V. Bako prašymą, civilinės bylos nagrinėjimas atidėtas ir bus sprendžiama dėl kolegijos nušalinimo.

„Gavus prašymą šios civilinės bylos nagrinėjimas atidėtas, o atsakovo pareiškimas dėl teisėjų kolegijos nušalinimo perduotas spręsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei“, – atsakyme BNS informavo teismo atstovai.

Pirmosios ir antrosios instancijų teismai yra pripažinę, kad parlamentaras V. Bakas padarė žalą koncerno „MG Baltic“ reputacijai, kai šis lygino įmonių grupę su organizuota nusikalstama grupe ir kalbėjo apie koncerno žalą valstybei.

Koncernas skundė teismui tuometinio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko teiginius, kad „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės požymius ir jis padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą.

V. Bakas bandė įtikinti teismą, kad atsakomybė už teiginius jam negali būti taikoma, nes Seimo nario imunitetas apsaugo jį nuo persekiojimo už pareigų vykdymą.

Tačiau teismas pabrėžė, kad ginčytas mintis V. Bakas pasakė duodamas interviu žiniasklaidai, o ne vykdydamas tiesiogines pareigas Seime.

„MG Baltic“ taip pat siekė iš V. Bako atlyginti 20 tūkst. eurų neturtinės žalos, tačiau koncernui priteistos tik beveik 1,5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidos. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių pinigų nepriteisė, motyvuodamas, jog V. Bako teiginių pripažinimas neatitinkančiais tikrovės turėtų būti pakankama priemonė tenkinti „MG Baltic“ ieškinio tikslus.

Tuometinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. Bakas prieš kelerius metus vadovavo parlamentiniam tyrimui, kuris paskelbė, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą pavadino politiniu farsu.

Vilniaus apygardos teismas šiuo metu nagrinėja politinės korupcijos bylą, kur įtarimai pateikti keliems politikams, buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir pačiam koncernui.

Pareigūnai įtaria, kad R. Kurlianskis kyšius politikams davė mainais už koncernui naudingų sprendimų priėmimą. Kaltinamieji įtarimų nepripažįsta ir sako, kad tyrimas vykdytas tendencingai.