Antradienio Seimo plenariniame posėdyje ji pateikė tai numatantį nutarimo projektą.

Seimo pirmininkės teigimu, V. Mizaras yra išskirtinę patirtį ir kompetenciją turintis teisininkas.

„Tokios kompetencijos teisininkų yra vienetai. Labai vertinu jo sutikimą kandidatuoti“,– Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen. Ji tikisi, kad ir Seimas įvertins V. Mizaro patirtį ir kompetenciją.

Artimiausiu metu kandidatas į KT teisėjus susitiks su Seimo frakcijomis.

Kitą savaitę, gegužės 18 d., Seimas plenariniame posėdyje ketina svarstyti V. Mizaro kandidatūrą į KT teisėjus.

Antradienį prisistatydamas Seimui V. Mizaras pareiškė viltį, kad jo sukaupta 23 metų patirtis ir žinios bus naudingi dirbant KT teisėju. Kandidatas į KT teisėjus savo darbe žadėjo vadovautis tik Konstitucija.

„Konstituciniame Teisme yra 9 teisėjai, vyksta diskusijos, tuo ir yra stiprus KT. Pabrėšiu, kad KT teisėjai vadovaujasi tik Konstitucija“, – sakė V. Mizaras.

Seime jis sulaukė ir nepatogių klausimų, pvz., apie šeiminę padėtį, LGBT žmonių teisių gynimą, o Seimo TS-LKD frakcijos narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė pasiūlė V. Mizarui stoti į Laisvės partiją.

„Visuomenėje esate žinomas iš esmės kaip seksualinių mažumų interesų reiškėjas, jų reikalavimų gynėjas. Ar yra teisinga jums kandidatuoti į KT, kur reikalaujama ir objektyvaus požiūrio, ir nešališkumo? Ar nebūtų sąžiningiau stoti tiesiog į Laisvės partiją ir atstovauti savo ideologinėms nuostatoms politinėje erdvėje, ir reikšti jas politinėmis priemonėmis visiškai atvirai. O dabar kyla įtarimų, kad jūsų teikiama kandidatūra ir tas įstatymas, kuris laukia pateikimo, yra tam tikras ideologinis paketas, kuris siūlomas Seimui“, – sakė konservatorė V. Aleknaitė-Abramikienė.

Manau, kad aš nesu politikas, man netinka būti politiku, aš labai mėgstu savo, kaip teisininko, kelią, savo profesinę veiklą.

Atsakydamas į tai, V. Mizaras teigė, kad savęs nelaiko užsiimančiu vien tiktai pažeidžiamų socialinių grupių teisių gynėju, bet jo, kaip advokato, praktikoje buvo tokių bylų.

V. Mizaras taip pat teigė, kad tikrai nemąsto apie politiką. „Manau, kad aš nesu politikas, man netinka būti politiku, aš labai mėgstu savo, kaip teisininko, kelią, savo profesinę veiklą“, – sakė jis.

V. Mizaras dar kartą akcentavo, kad būdamas KT teisėju vadovausis tik Konstitucija.

„KT teisėjai vadovaujasi tik Konstitucija. Aš šitą pareigą suprantu kaip sąmoningas pilietis, kaip profesionalas. Jeigu abejočiau, ar galėsiu vykdyti šitą pareigą – vadovautis tik Konstitucija, matyt, būčiau nepriėmęs sprendimo kandidatuoti“, – sakė V. Mizaras.

Į Seimo nario Algimanto Dumbravos klausimą dėl šeiminės padėties V. Mizaras atsakė, kad yra nevedęs.

Svarbiausia, kad Seimo nariai priimtų informuotą sprendimą

V.  Mizaras viliasi, kad jam pavyko išsklaidyti Seimo nariams kilusias abejones dėl jo pozicijos LGBT bendruomenės atžvilgiu. Jis taip pat akcentuoja suprantąs, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos pozicijos balsuojant dėl jo kandidatūros skirsis, tačiau teigia dėl to nesibaiminąs.

„Kadangi šis klausimas viešumoje buvo keliamas, manau, kad Seimo nariai turėjo galimybę klausti ir tikiuosi, kad išsklaidžiau ir stengsiuosi išsklaidyti abejones. Kaip ir pabrėžiau, Konstitucinio Teismo teisėjai vadovaujasi Konstitucija, o ne kokiomis nors pažiūromis, be to, kaip aš ir sakiau, neturiu kokių nors išankstinių nusistatytų pažiūrų. Aš puikiai išmanau Konstituciją ir žinau, ką reiškia dirbti Konstitucinio Teismo teisėju“, – žurnalistams Seime teigė V. Mizaras.

Sakiau, neturiu kokių nors išankstinių nusistatytų pažiūrų. Aš puikiai išmanau Konstituciją ir žinau, ką reiškia dirbti Konstitucinio Teismo teisėju.

Kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus teigia suprantąs, kad balsuojant dėl jo kandidatūros valdančiųjų Seimo konservatorių nuomonės greičiausiai išsiskirs. Vis tik V. Mizaras teigia, kad dėl to nesibaimina. Jis akcentuoja, kad svarbiausia, jog Seimo nariai priimtų gerai informuotą sprendimą.

„Visiškai nesibaiminu, nes Seimo nariai turi priimti svarbiausiai informuotą sprendimą, tai man yra svarbu. Man atrodo, kad mano ypatumas ir yra tai, kad mano veikla ir mano iš tam tikrų bylų pozicijos keltos, jos visiems yra žinomos. Ir, man atrodo, kad tai yra didžiausiai vertybė Seimo nariams, kad jie žino kandidatą, jį pažįsta ne tik iš Seimo posėdžių, bet ir iš anksčiau. Tai, kad bus skirtingos nuomonės, tai yra visiškai normalus procesas, būtų visiškai nenormalu, jeigu visi pritartų arba nepritartų“, – sakė jis.

V. Mizaras taip pat teigia kol kas nenorįs prognozuoti slapto balsavimo dėl jo kandidatūros rezultato.

„Visai neprognozuoju. Manau, aš priimsiu bet kokį sprendimą. Aišku, aš norėčiau, kad man suteiktų mandatą, tačiau bet kokį Seimo narių sprendimą aš gerbsiu“, – sakė jis.

ELTA primena, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį Seimui pasiūlė paskirti teisininką, Vilniaus universiteto (VU) profesorių Vytautą Mizarą Konstitucinio Teismo teisėju.

Nors nė viena parlamentinė frakcija dar nėra išreiškusi aiškaus prieštaravimo dėl šios kandidatūros, skeptiški pasisakymai dėl V. Mizaro palaikymo LGBT bendruomenei buvo girdimi iš pavienių valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narių.

1997 m. V. Mizaras baigė studijas VU Teisės fakultete, kur įgijo teisininko kvalifikaciją. 2002 m. Vilniaus universitete įgijo teisės krypties mokslų daktaro laipsnį.

2003–2015 m. jis buvo VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas. V. Mizaras VU profesoriaus pareigas eina nuo 2009 m.

Nuo 2016 m. jis taip pat vadovauja Europos privatinės teisės ir intelektinės nuosavybės teisės mokslo centrui. Nuo 2018 m. eina Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos pirmininko pareigas.