Pereiti į pagrindinį turinį

V. Gailius: komisijos išvadomis dėl A. Skardžiaus nesu patenkintas

Artūro Skardžiaus interesus energetikoje tyrusi Seimo Antikorupcijos komisija rado viešųjų ir privačių interesų pažeidimų, taip pat teigia, kad A. Skardžiaus veikla galėjo sudaryti sąlygas pelnytis valstybės sąskaita.

Vitalijus Gailius
Vitalijus Gailius / T. Lukšio / BFL nuotr.

Tačiau komisija nesiūlo A. Skardžiui pradėti apkaltos, nors komisijos pirmininkas, sulaukęs kritikos dėl per švelnių išvadų, viešai apkaltą jau siūlo. Apie visa tai laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su 15min.lt Tyrimų skyriaus redaktoriumi Šarūnu Černiausku ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininku Vitalijumi Gailiumi.

– Pone Gailiau, jūsų komisija nesiūlo pradėti apkaltos proceso, bet jūs viešai jau išsakėte nuomonę, kad apkata turėtų būti pradėta. Kodėl?

V. Gailius: dar praėjusioje kadencijoje aš kėliau klausimą ir viešinau STT antikorupcinio tyrimo išvadas dėl vėjo energetikos vystymo Baltijos jūroje. Tą patį kėliau ir 2017 m. jau naujajame Seime. Opozicija inicijavo tyrimą, jis buvo atliekamas Seimo Antikorupcijos komisijoje. Kaip jos pirmininkas prisiimu atsakomybę už išvadas. Joje dirba 17 Seimo narių, priimant išvadas dalyvavo 10 parlamentarų. Reikėjo imtis priemonių, kad būtų priimtos nors ir kompromisinės išvados, tam, kad nebūtų sugriautas komisijos darbas.

– Prezidentės patarėjas kritikuoja tokias išvadas, švelnumą, sako, kad tai kompromituoja pačius parlamentiniu tyrimus. Ką jūs į tai atsakytumėte, pone Gailiau?

V. Gailius: manau, kad prezidentės patarėjas turi patarinėti prezidentei, o ne Seimui. Jo nuomonė yra jo nuomonė. Seimo statutas aiškiai apibrėžia du subjektus, kurie gali pradėti apkaltos procesą. Seimo laikinųjų tyrimų komisija atsako į jai užduotus klausimus ir tų klausimų apimtyje padaro išvadas. O apkaltos procesas yra arba Seimo Etikos ir procedūrų komisijos iniciatyva arba ¼ Seimo narių.

Reikėjo imtis priemonių, kad būtų priimtos nors ir kompromisinės išvados, tam, kad nebūtų sugriautas komisijos darbas.

– Pone Gailiau, bet visi žino, kad jei komisija norėtų kažką pasiūlyti, tai ji visiškai laisva tą padaryti.

V. Gailius: su tokiu siūlymu nebūtų priimtos išvados, ir informacija būtų nugulusi į stalčius ir nebūtų buvusi realizuota. Šiandien pateikus Seimui ir jam pritarus išvadai, aš norėjau pristatyti ir tokia galimybę. Duomenų apie tai, kad buvo tęstinis procesas, tai ir aname galimai Skardžius naudojosi savo mandatu su jo šeima susijusio verslo interesams, galimai tai tęsiasi ir šiame Seime.

– Pone Černiauskai, pradžioje komisijos nariai buvo tokie entuziastingi, o pabaigoje išsikvėpė. Kodėl?

Š. Černiauskas: parlamentinio tyrimo komisija yra politinis organas. Politiniai vėjai čia daugiau ar mažiau stipriai papūtė. Jei pradžioje buvo juntamas ryžtas, bet į pabaigą jis nugeso. O Naglis Puteikis apskritai tapo kažkokia Artūro Skardžiaus reinkarnacija komisijos posėdžiuose. Kai N. Puteikis teikė savo pasiūlymus komisijos išvadoms, tai jis jas pateikė el. paštu. Jis pateikė dokumentą, pagal kurio oficialius duomenis, tai 72 psl. dokumentas buvo suredaguotas per 3 minutes. Taigi Puteikis nenorėjo parodyti koks tai dokumentas, kada jis pradėtas ruošti ir kas jį rengia.

– Jūs įtariate, kad kai kurie komisijos nariai, tarp jų ir Puteikis, veikė Skardžiaus naudai?

Š. Černiauskas: Puteikis Skardžių išvadose norėjo pateikti, kaip riterį ant balto žirgo, kuris kovoja už Lietuvos laisvę energetikoje. Jis stengėsi, kad komisijos išvados būtų grįstos A. Skardžiaus ar su juo susijusių asmenų parodymais. Tai atrodė keistai.

– Ar šias išvadas galima vertinti, kaip tam tikrą įkaltį pradėti apkaltą? Ar komisijos nariai neišsiaiškino pakankamai? Pone Černiauskai?

Š. Černiauskas: manau, kad komisijos išvadose vis dėl to esminė ir yra išvadų dalis. Kai yra dėstoma, kad esant A, B, C, D faktams Seimo narys pateko į interesų konfliktų situaciją, tai manau, kad tai nėra pagrindas apkaltai. Komisija nepasisako, kad matytų pagrindą apkaltai. Komisija mato kažkokį mistinį interesų konfliktą ir viskas.

– O apie interesų konfliktus kalba Seimo Etikos ir procedūrų komisija arba Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

V. Gailius: Seimo nario mandato naudojimas susijusio verslo interesams yra interesų konfliktas. Tačiau tai yra ir verslo interesų atstovavimas Seime. Šitie duomenys yra šiame tyrime. Dėstomoje dalyje yra pateikta pakankamai daug medžiagos, išvadose taip pat. Yra vizualizuota ryšių schema, yra vizualizuoja nuomos situacija jėgainių parke. Iš tikrųjų tai atliktas milžiniškas darbas. Kompromisinės išvados buvo tam, kad nedingtų visa ši informacija.

– Pone Gailiau, o priežastis kame? Trapi dauguma? Tai, kad Skardžius vis dar yra valdančiojoje koalicijoje ar yra dar kokios priežastys?

V. Gailius: reikia klausti valdančiosios koalicijos. Yra dabar atskiros iniciatyvos. Posėdžių metu buvo siūlymai Skardžiui pasitraukti iš ekonomikos komiteto, pasitraukti iš Energetikos komisijos. Tai nėra mūsų parlamentinio tyrimo objektas, tai yra valdančiosios daugumos susitarimo dalykas. Valdančioji dauguma deleguoja savo narius į komisijas ir komitetus. Lygiai taip pat jie jau vakar galėjo atšaukti Skardžių, jei tas grėsmes mato. Įtakingas valdančiųjų koalicijos narys Vytautas Bakas tą pasiūlė, ir manau, jie tą gali labai greitai išspręsti koaliciniame pasitarime.

– Tiesa, valdančioji koalicija gali pati reaguoti, pone Černiauskai?

Š. Černiauskas: valdančioji koalicija turėjo gerus ketvertą mėnesių sureaguoti, bet ji nepadarė nieko. Skardžius susistabdė narystę partijoje ir iš jos išėjo. Čia yra daugiausia, ką padarė valdančioji koalicija. O toliau šiuo klausimu nebuvo jokių sprendimų. Tik daug triukšmo iš Skardžiaus ir visiškas šio reikalo ignoravimas iš dabartinės jo frakcijos ir iš likusios koalicijos vadovybės.

– Pone Černiauskai, jei reikėtų reziumuoti Skardžiaus veiklą energetikoje per jo asmeninės naudos prizmę, kaip tai apibūdintumėte?

Š. Černiauskas: yra keli epizodai. Pirmiausia, tai vėjo parkas Čiūtelių kaime, Šilutės rajone. Ponas Skardžius su žmona yra išnuomoję milžinišką žemės sklypą ant kurio de facto stovi dvi vėjo turbinos. Leidimai yra trims, bet de facto stovi dvi. Situacija yra tokia, kad tai yra vienintelis tokio dydžio sklypas visame vėjo parke. Visur kitur yra keliolikos arų sklypai, arba vienas didesnis sklypas priklausantis taip pat su šia schema susijusiam asmeniui. Naudos gavimas ir tų pinigų proporcingumas, lyginant su kitais žemės nuomotojais, yra labai kvestionuotinas. Kitas dalykas, kad Skardžius teikia pasiūlymus naudingus savo šeimos įmonei. Jo pasiūlymai buvo formuluojami taip, kad jo šeimos įmonės užsitikrintų aukštą elektros supirkimo tarifą pastatant saulės elektrinę. Šitie pasiūlymai nepraėjo Seime ir ta elektrinė taip ir neatsirado.

V. Gailius: tokia yra STT išvada ir ji yra mūsų tyrimo medžiagoje.

– Ir dar yra visa vadinama baltarusiškoji linija?

Š. Černiauskas: šioje linijoje didžiausias darbas yra padarytas tyrimų komisijos. Tai atliekant apklausas, aiškinantis duomenis buvo nustatyta, kad pono Skardžiaus sutuoktinės su partneriais valdomą verslą Baltarusijoje finansuoja „Belgazprombank“ – Baltarusijos bankas, kontroliuojamas Rusijos dujų koncerno „Gazprom“. O ką Skardžius veikė su „Gazprom“ reikalais, su SGD terminalu, tai me visa tai žinome. Tai, kad jis taip veikė dėl to, kad ten yra „Gazprom“ pinigai, tai taip tikrai sakyti negalime. Bet kalbant apie tą patį Mindaugą Bastį, tai ar ponas Skardžius yra pažeidžiamas dėl tokių piniginių ryšių? Aš asmeniškai manau, kad taip.

– Pone Gailiau, jūs turbūt nesate patenkintas tuo atlikto darbo rezultatu?

V. Gailius: be jokios abejonės. Reikėjo kompromisų, kad šita informacija galiausiai būtų pateikiama visuomenei. Komentuoti nežinant to, kas yra medžiagoje, tai labai paprasta.

– Jūs sakote, kad laikėtės tokios strategijos: sudėti visą tyrimo medžiagą į konstatuojamąją dalį, kad visi galėtų pasidaryti savo išvadas, o pačios išvados – jau politinio kompromiso reikalas?

V. Gailius: tam, kad nedingtų visa kita informacija ir, kad ji pasiektų visus kitus Seimo narius. Mes netgi parengėme ir juridinių bei fizinių ryšių schemą, susiejome tuos rizikos taškus, taip pat parengėme nuomos schemą. Visa tai bus pateikta parlamentui. Tada pagal statutą atsiras galimybė dviem subjektams, jei mes atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo doktriną matysime tęstinumą ir veiksmus šioje kadencijoje. Mūsų iniciatyva, tinkamai suformulavus klausimus mokesčių administratoriui, mokesčių administratorius mus informavo, kad įtardamas rizikas pradėjo „Kornelitos“ ir „Daugų salos“ sandorio mokestinį patikrinimą. Bendradarbiauja su Rusijos mokesčių administratoriumi tikrindamas lėšų kilmę. Mes neturime atsakymo. Tačiau tas atsakymas bus už kelių mėnesių. Yra pradėti keli ikiteisminiai tyrimai. Dviem klausimais mes negalėjome pasisakyti, nes yra baudžiamasis procesas ir mes negalime kištis į jį. Baudžiamasis procesas pradėtas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba.

– Pone Černiauskai, tikėtina, kad Seimas pradėtų apkaltos procesą Vytautui Juozapaičiui dėl jo koncertinės veiklos, bet nepradėtų proceso Skardžiui dėl ryšių energetikos srityje?

Š. Černiauskas: nenustebčiau. Visos galimybės yra įmanomos, ir aš jų neatmetu. Jau vien dėl to, kad Seimas gali labai sėkmingai veikti pagal tam tikrų žmonių politines preferencijas. Kaip šiuo atvejus suveikė ir Antikorupcijos komisija. Komisija priėmė skystas išvadas, nes nebuvos politinės valios ir tai reikia pripažinti.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų