Tradicinę šventinę kalbą iš Signatarų namų balkono sostinės senamiestyje V. Landsbergis pradėjo primindamas apie šeštadienį Seime susirinkusį sąjūdį prieš Astravo AE ir šmaikščiai užsimindamas apie šią savaitę įvykusį skandalą, kai į premijų įteikimą Prezidentūroje nebuvo įleista aktorė Viktorija Kuodytė.

„Brangieji, vakar kažkas atsitiko. Susirinko šimtai geros valios žmonių ir gimė antiastravinis sąjūdis. Už Lietuvos gyvybę. Domėkimės juo, remkime, plėskime. Yra prasmė, kokia? Būti ir dalyvauti“, – kreipėsi į susirinkusiuosius V. Landsbergis.

Vytautas Landsbergis

„O šįryt didelį džiaugsmą patyrė daktaras Jonas Basanavičius, jo aplankyt atėjo tokia daugybė jaunų žmonių, Vilniaus ir Lietuvos moksleivija, paskui ėjome kartu į Rasų kapines. Na, o dabar Signatarų pakviesto sakytojo mintys. Turiu pasą, įleido“, – sakė jis.

Toliau jis akcentavo Baltijos kelio pamokų svarbą, labiausiai – brolybės jausmo.

„Prisiminkime, puoselėkime Baltijos kelio pamokas. Didžioji pamoka tada buvo brolybės jausmas, tik didžioji pertrauka tęsėsi pernelyg ilgai. Kiekvienas tada buvo brolis ir sesuo greta stovinčiam. Nešnairavome į kartu esantį, kad gal jis per daug vietos užima, gal kada ką nuskriaudė ar be pagrindo pasipūtęs, nebuvo viršininkų“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Jis taip pat užsiminė ir apie „Grigeo Klaipėda“ taršos į Kuršių marias skandalą bei pakvietė priešintis Lietuvos pašonėje statomai atominei elektrinei.

Kai daug, daug žmonių norės būti geresni, ne piktesni, Lietuva bus nuostabi.

„Tik nesmulkėkime, nemenkėkime, negobšėkime. Jau esame sugobšėję kai kuriose kompanijose bemaž iki dugno. Iki mirštančios Baltijos dugno. Iki Kuršių marių reorganizacijos į srutų duobę. Vis dėl purvinų pinigų. Pagalvoju kartais, kiaulės, jūs kiaulės, žmonės, kurie taip elgiatės. Buvusieji žmonės, pasitraukite, teateina naujieji žmonės“, – teigė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.

„O ką byloja nauja pabaiga? Astravo kiaulystė. Ten kiaulių ferma ne vienam Šventežeriui, o visam Vilniui, visai Lietuvai. Reikia pasipriešinimo, reikia rezistencijos. Lietuva keičiasi, bet per lėtai. Stiprinkime šeimų tautą, kuri jau randasi. Atraskime, kaip gražu imigruoti į Lietuvą iš didelio šiukšlių, tuštybių miesto į Lietuvą. Kai kurie atrandą šį kelią, tai nuostabu“, – sakė V. Landsbergis.

Pasak pirmojo nepriklausomos Lietuvos vadovo, šiuo metu šalis – paieškų ir šunkelių kelyje.

„Esame paieškos, bet ir šunkelių kelyje. Gausoka, deja, suklumpančių. Buvo žmogus, o, žiūrėk, jau nelabai žmogus. Stumia į duobę artimą savo, neištiesia rankos. Stumia į duobę pačią Tėvynę. Jaunime, būk kitoks. Kalbu čia visiems, žinoma“, – teigė jis.

V. Landsbergis taip pat kvietė susirinkti dažniau ir kalbėtis apie geresnę Lietuvą.

„Kai daug, daug žmonių norės būti geresni, ne piktesni, Lietuva bus nuostabi. Tegul Vasario 16-oji būna šventė, kuri ne tik šiandien, bet ir visada su mumis“, – kalbėjo V. Landsbergis.

1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą Lietuvos valstybę.