„Aš manau, kad jam vis tiek turi būti iškelta byla. Nežinau, ar Povilaitis, ar Lietuvos valstybė išdrįs, bus mažiau bailūs ir iškels bylą“, – žurnalistams sakė į Vilniaus apygardos teismą atvykęs V. Landsbergis.

Jis turėjo omenyje Sausio 13-osios bylos nukentėjusįjį Robertą Povilaitį, siekusį M. Gorbačiovui suteikti specialiojo liudytojo statusą byloje bei jo apklausos teisme.

Pasak V. Landsbergio, buvęs SSRS vadovas pats „ramiai miegotų“, jeigu Lietuvos teismai jį išeisintų.

„O dabar kas? Dabar toliau senas žmogus naktimis ką nors sapnuos, galvos, ar jam bus iškelta byla, ar ne“, – kalbėjo profesorius.

Jo teigimu, nesugebėjimas įtraukti M. Gorbačiovo į bylą rodo teismo neįgalumą, todėl ribotas yra ir pats nuosprendis.

„Gerai, kad kas nors yra“, – tvirtino V. Landsbergis ir pridūrė, kad daug sovietų nusikaltimų lieka neišaiškinti iki šiol.

Teismas buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų už dalyvavimą sovietų agresijoje Vilniuje 1991 metų sausio 13-ąją.

Nuosprendis paskelbtas 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Net ir iškėlimas bylos jau yra bausmė.

Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

V. Landsbergis tvirtino, kad bausmių dydžiai yra „antraeilis dalykas“, o nuosprendis ramiai neleis gyventi ir nuteistiesiems už akių.

„Net ir iškėlimas bylos jau yra bausmė“, – sakė jis.

„Jie gali sėdėti Rusijoje ir jaustis saugūs. Kol Rusijoje yra šita valdžia, jie saugūs. Bet ar jie gali važiuoti už Rusijos ribų? Ar jie sėdi labai dideliame kalėjime ir ten yra saugūs, nes prižiūrėtojas yra jų žmogus?“ – kalbėjo V. Landsbergis.

Jis teigė nenorintis, kad apie nuosprendį šioje byloje būtų kalbama kaip apie baigtinį, nes Sausio 13-osios įvykiai turi būti įvertinti tarptautiniu mastu.

V. Landsbergis tvirtino, kad kaltinamieji teisiami buvo per ilgai.

„Mes galime tuoj sulaukti panašių bylų ir nuosprendžių, kaip dabar dėl kažkokių mafijozų, kad juos per ilgai teisė“, – kalbėjo profesorius, turėdamas omenyje neseniai paskelbtą Strasbūro teismo sprendimą dėl per ilgo suėmimo „agurkinių“ gaujos nariams.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

S. Skvernelis nesutinka su V. Landsbergiu

Premjeras Saulius Skvernelis nesutinka su Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininku Vytautu Landsbergiu, trečiadienį, po Sausio 13-osios bylos nuosprendžio, paraginusio iškelti bylą buvusiam Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui.

Pasak premjero, tą daryti reikėjo kur kas anksčiau.

„Dabar, beveik po trisdešimties metų, kalbėti apie tai, kad kažkada kažkas procese nedalyvavo arba nebuvo įtrauktas, aš galiu tik paklausti, o kaip buvo anksčiau, kur tos pozicijos buvo išsakomos, ginamos arba kur buvo reikalavimas. Tie žmonės, kurie komentuoja, buvo valdžioje“, – trečiadienio vakarą sakė premjeras. Vyriausybės vadovo teigimu, tik iškart po įvykdyto nusikaltimo pareiškus kaltinimus buvo galima tikėtis teisingumo.

S. Skvernelis nesutiko su profesoriaus teiginiu, kad dėl to, jog teismas nevertino buvusio Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo veiksmų, reiškia savotišką teismo ribotumo indikaciją.

„Sprendimas yra, teisingumas įvykdytas, jis rodo, kad valstybė ištyrė sunkią, sudėtingą bylą. Aišku, dauguma asmenų yra nuteisti už akių, tačiau faktas, kad yra pripažinta atsakomybė, labai aiškiai įvardinti asmenys, kurie tą nusikaltimą padarė ir planavo padaryti, – tai yra esminis dalykas. O jei kažkuris asmuo nebuvo patrauktas, tai, matyt, buvo praleista proga tą padaryti pačiu tinkamiausiu bylos tyrimo metu“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.