Anot buvusio Seimo nario, prezidentinė rinkimų kampaniją grįžo į tuos laikus, kai šalyje yra intriga - nėra aišku, kas laimės. Tiesa, jis tikina, kad prezidento postas ir funkcijos dažnai nedera su žmonių iškeltais lūkesčiais.

„Aš, kaip žmogus, kuris buvo ir politikas, ir kritiškai žiūri į rinkimus, manau, kad nepaisant valdžios pastangų, žmonės gyvena vis geriau. Ir ta prezidento institucija būna pernelyg sureikšminta, nes prezidentas yra politinės sistemos dalis ir vienas veikti negali“, - sakė A. Valinskas.

Jo teigimu, daug iš šalies vadovo tikėtis nederėtų, nes, pavyzdžiui, šalies užsienio politikos kryptis yra esą aiški, orientuota į Vakarus. O ir vidaus politikoje, teigia verslininkas, visuomenės užmojų prezidentas negalės atliepti.

Vos ne viešpats, kuris viską išspręs vienu rankos mostu.

„Paprasčiausiai žmonės, rinkdami prezidentą, jį labai sureikšmina, vos ne viešpats, kuris viską išspręs vienu rankos mostu. Man būdavo juokinga ir skaudu, kai diskusijose didžioji dalis kandidatų šneka apie tuos dalykus, kurie nepriklauso prezidento kompetencijai. Tas žmonių neraštingumas... Man kartais norisi palinkėti - atsikvošėkite, pagalvokite, ką gali prezidentas, pasiskaitykite. Nedėkite tiek vilčių“, - teigė buvęs politikas.

Jo manymu, toks požiūris - sovietinis reliktas, kai jėga buvo sutelkta vieno žmogaus rankose.

„Labai dažnai galvojame ne ką padaryti, kad būtų geriau, kad mums būtų geriau, bet kas kaltas dėl to, kad yra blogai. Arba sudedame viltis į tą išrinktą prezidentą - jis kažką pakeis. Ponai, tik mes patys galime kažką pakeisti savo gyvenime“, - teigė buvęs Seimo narys.

Tokį sekmadienį, tik prieš 17 metų, 2002-aisiais prezidentu pretendavo tapti geras A. Valinsko bičiulis, neseniai Anapilin iškeliavęs humoristas, ekonomikos mokslų daktaras Vytautas Šerėnas. Pasak prodiuserio, tai jis esą pasiūlė „Dviračio žinių“ veidui mėginti sėkmę rinkimuose.

„Aš raginau jį eiti, Vytas buvo kategoriškai prieš, ir įvyko skilimas mūsų kūrybinėje grupėje. Bet paskui kolegos - a.a. Gintaras Ruplėnas ir Haroldas Mackevičius - įkalbėjo ir jis dalyvavo. Gerai dalyvavo, užėmė 4 vietą“, - sakė A. Valinskas.

Tuomet V. Šerėnas surinko 7,75 proc. balsų (per 110 tūkst.) ir aplenkė nemažai konkurentų, tarp jų ir Kazimierą Prunskienę, Juozą Edvardą Petraitį, Eugenijų Gentvilą, Julių Veselką. Nuo trečią vietą užėmusio Artūro Paulausko atsiliko tik 8 tūkst. balsų. Tiesa, A. Valinskas pamena, kad tikslas nebuvo tapti šalies vadovu.

„Žinau, kad ketinimas nebuvo rimtas, nes tai buvo mano iniciatyva. Žinojau, kad nebus tokio palaikymo, kaip kad šiandien yra Ukrainoje. „Dviratis“ tais laikais, ir dabar, tik gal mažesne įtaka, liko politikos dalimi, šiek tiek kreivas jos veidrodis. Visada buvome politiškai aktyvūs. Nors tai nebuvo rimtas dalykas, išeidavo rimtai. Tikslas buvo dalyvauti procese. Kartais tokių žmonių dalyvavimas parodo jo absurdą. Jeigu reikia nusikalbančio, linksminančio kandidato, tai štai - bus. Kas įdomiausia, Vytas debatuose atrodė rimčiau nei kiti kandidatai, buvo juk ekonomikos mokslų daktaras. Kaip sakė baronas Miunhauzenas - visos didžiausios pasaulyje kvailystės buvo padarytos su rimta veido išraiška“, - Eltai sakė A. Valinskas.

Pasak jo, jeigu žmogus neturi humoro jausmo, jam derėtų pamiršti apie politiką, tad „kai kurių kandidatų kontekste Vytautas atrodytų labai gerai.„

„Deja, viskas jau praeity“, - sakė buvęs Seimo narys.

ELTA primena, kad penktadienio vakarą V. Šerėnui sustojo širdis.

Sekmadienį šalies vadovą Lietuvos piliečiai renka iš 9 kandidatų: ekonomisto Gitano Nausėdos, buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės, premjero Sauliaus Skvernelio, eurokomisaro Vytenio Andriukaičio, filosofo Arvydo Juozaičio, Seimo narių Mindaugo Puidoko ir Naglio Puteikio, europarlamentarų Valdemaro Tomaševskio ir Valentino Mazuronio.