„Leisim ir į stovyklas, ir derinam senelių grafikus, automatiškai ir savo darbo grafikus prie tų atostogų“, – kalbėjo praeivė.

„Pas močiutę, pas kitą močiutę. Kažkiek su mumis paatostogaus“, – sakė vilnietis.

„Aš nelabai turiu problemą, kur vaiką palikti, nes šiek tiek esu kaip ir laisvai samdoma darbuotoja. Man nėra didelės problemos, kur vaiką palikti. Šalia senelių sodas yra, tai mes ten mėnesį gerą ir persikėlę. Tai vasarai nėra bėdos pabėgti šiek tiek iš Vilniaus“, – dalijosi moteris.

Toliau LNK žurnalistė pokalbį tęsė su U. Klingere.

– Ką daryti, kokias taisykles tarnyba numato tiems, kurie neturi, kur vasarą padėti vaiko?

– Pirmiausia svarbu pasakyti, kad tėvai yra tie žmonės, kurie geriausiai pažįsta savo vaikus ir jie turi spręsti, kada jų vaikas yra pasiruošęs pasilikti vienas ilgesniam ar trumpesniam laikui. Kalbant apie teisės aktus, tai jie nustato taisyklę, kad vaikai nuo šešerių metų jau gali pasilikti vieni. O jeigu kalbam apie vaikus iki šešerių metų, tai jų reiktų nepalikti ilgesniam nei 15 minučių laikotarpiui, prižiūrint ne jaunesniems nei 14 metų asmenims. Jeigu juos prižiūri vyresni nei 14 metų asmenys, tai jau būtų tinkama vaiko priežiūra. Jį galima palikti su broliu ar sese, jeigu jam yra 15-16 metų. Bet svarbu pasakyti, kad vaikai visada yra skirtingi. Jeigu septynerių metų jau pagal įstatymą galima palikti, vis dėlto reikia atsižvelgti į kiekvieną vaiką. Aišku, tie sunkumai gali kilti šeimoms, kurios neturi, kur vaiką palikti. Tokiose situacijose reikėtų ieškoti įvairių galimybių. Dabar yra ir nemokamų vaikų užimtumų, dienos stovyklų. Reikėtų ieškoti, kokios galimybės yra toje savivaldybėje, kurioje šeima gyvena.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar galima pirmoką, vyresnį nei septynerių metų, išleisti vieną važiuoti visuomeniniu transportu?

– Teisės aktai nenustato specifinės taisyklės apie tai, nuo kelerių metų vaikas gali būti vienas gatvėje, viešoje vietoje. Turbūt reikėtų vadovautis ta pačia taisykle, kad nuo šešerių metų vaikas gali būti be suaugusių priežiūros. Bet čia pakartosiu tą patį, kad vienas vaikas bus pasiruošęs anksčiau, kitas vėliau. Labai svarbu su vaiku aptarti saugumo taisykles, ar jis žino, kaip pereiti gatvę, kaip įsėsti į autobusą. Ir, aišku, su vaiku aptarti, ką jis darytų sudėtingose situacijose, jeigu iškiltų pavojus, jeigu jis pasimestų.

– O jeigu tėvai sakys, na, mes išleidžiam su draugais į kiemą. Ar tai yra leistina ar vis dėlto priežiūra yra reikalinga?

Tokių pranešimų, kad vaikai yra namuose palikti vieni arba gatvėje, tarnyba sulaukia.

– Čia irgi taisyklės tos pačios. Priklauso, koks yra vaiko amžius ir kas yra tie draugai. Jeigu yra vaikų būrys ar brolis ir sesė, kuris yra vyresnis, tuomet jis gali savo mažesnį broliuką ar sesutę kažkur vestis. Kai vaikai yra mažesni, iki šešerių metų, tikrai jų nereikėtų palikti be suaugusių ar vyresnių vaikų priežiūros. Ir galbūt nubrėžti ribas vaikui, kur jis gali eiti. Šiais laikai yra įvairių technologinių priemonių – laikrodukai, telefonai – kur tėvai gali matyti savo vaiko buvimo vietą. Tai tikrai reikia ieškoti būdų, bet svarbiausia, patiems tėvams jaustis tikriems, kad vaikas žino, kur yra, kad jis nepasimes, o jei kažkas nutiks, kad jis žinos, kur ieškoti pagalbos.

– Ar ankstesnėmis vasaros gaudavot pranešimų apie tai, kad vaikai tarsi palikti be priežiūros? Ar yra tekę tikrinti?

– Tokių pranešimų, kad vaikai yra namuose palikti vieni arba gatvėje, tarnyba sulaukia. Tai nėra itin dažna, tačiau jų būna. Tokiais atvejais mes tiesiog aiškinamės situaciją. Vieną kartą vaikas gali atrodyti daug jaunesnis negu yra iš tikrųjų, situacija gali atrodyti vienaip ar kitaip. Tiesiog tada sprendžiame, ar reikia kažkokios pagalbos šeimai, ar ne.

– O gali šeimai tekti susimokėti baudą už vaiko nepriežiūrą?

– Administracinė atsakomybė už netinkamą tėvų valdžios vykdymą yra įmanoma, bet tai yra tais atvejais, kai tėvai sąmoningai palieka vaiką nesaugioje aplinkoje vieną. Tai nėra taip, kad vien tik formaliai pažeidus įstatymo nuostatą iš karto yra skiriama bauda. Visada yra vertinama situacija ir vertinama, ar tėvai sąmoningai tai darė, ar ne.