Neprarasti budrumo

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas D. Aidukas tikina, kad dėl vienos praleistos pamokos nerimauti nereikia.

„Juk visi suprantame, kad vaikystė, paauglystė yra tas laikas, kai norisi krėsti išdaigas, o draugų įtaka priimamiems sprendimams – didžiulė“, – pastebi pašnekovas.

Tačiau net jei vaikas praleido vieną pamoką ir daugiau tai nepasikartojo, svarbu su vaiku pasikalbėti ir išsiaiškinti pabėgimo priežastis. Nes net ir viena praleista pamoka gali signalizuoti apie ateityje laukiančias didesnes problemas.

Tad D. Aidukas ragina šeimas ir specialistus neprarasti budrumo, domėtis vaiko gyvenimu, o pastebėjus, kad vaikas bėga iš pamokų, nepriimti to kaip normalaus ir tarsi savaime suprantamo dalyko.

„Stebėti, ar situacija nesikartoja, būtina. Nes vienas kartas – tik išdaiga, o du ar daugiau jau signalizuoja, kad gali būti priežasčių, kodėl vaikas nenori būti mokykloje“, – pabrėžia specialistas.

Kodėl tampa tradicija?

Vaiko teisių gynėjas atkreipia dėmesį, kad kai vaikas sistemingai praleidžia pamokas arba visiškai nustoja eiti į mokyklą, neretai tai būna kitų paauglio patiriamų problemų pasekmė.

Net jei vaikas praleido vieną pamoką ir daugiau tai nepasikartojo, svarbu su vaiku pasikalbėti ir išsiaiškinti pabėgimo priežastis.

„Labai svarbu atsiminti, kad paauglystė susijusi tiek su fizine, tiek socialine ar emocine vaiko branda. Todėl šis amžiaus tarpsnis – itin jautrus vaikui. Būtent tuo metu jaunuoliui iškyla tapatumo klausimai, formuojasi ir pagrindinės vertybės, elgesio normos, jis palaipsniui atsiskiria nuo tėvų, stiprėja draugų įtaka“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.

Todėl, anot D. Aiduko, priežasčių, dėl ko vaikas nebenori eiti į mokyklą, gali būti įvairių, o dažniausios ir labiausiai tikėtinos yra trys: „Arba nesutarimai su mokytojais, arba konfliktai su bendraamžiais, patyčios, arba maišto prieš šeimos narius forma.“

Baugina tėvų pyktis

Neretai, pasielgęs netinkamai, vaikas baiminasi apie tai prisipažinti tėvams, nes pats supranta, kad pasielgė netinkamai. Tad vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad tai, kaip sureaguosite į žinią, kad jūsų vaikas praleidinėja pamokas, padės pagrindą tolesniam pokalbiui.

„Ieškokite pozityvių auklėjimo priemonių, kalbėkite ramiai ir venkite neigiamų emocijų. Vaikas neabejotinai supranta, kad elgėsi negerai, tad dar didesnio emocinio krūvio jam nereikia“, – pataria  D. Aidukas.

Vaiko teisių gynėjas ragina tėvus nepalikti vaiko vieno su jo problemomis, net jei suaugusiam žmogui jos atrodo nerimtos.

„Svarbu reaguoti į vaiko situaciją, jo siunčiamus ženklus, nes pajutęs, kad nesulaukia reikiamo dėmesio, pajutęs neigiamą požiūrį į jo veiksmus, vaikas gali to supratimo ir pagalbos ieškoti kitur. Pasitaiko, kad vaikai supratimo ieško netinkamose kompanijose, kartais pradeda vartoti psichoaktyvias medžiagas, alkoholį“, – pastebi pašnekovas.

Anot specialisto, tėvų tikslas – sukurti saugią ir ramią aplinką pokalbiui ir tiesiog paprašyti, kad vaikas atvirai atsakytų, kodėl jis bėga iš pamokų. Tačiau neradus išeities šeimoje, pašnekovas ragina nenuleisti rankų. Esą kartais tam, kad vaiko sunkumai būtų pastebėti kuo anksčiau, vien tėvų įsikišimo nepakanka. Kiekvienas vaikas yra kitoks ir ne visi gali lengvai dalytis savo mintimis ir išgyvenimais net ir su artimiausiais šeimos nariais.

Tad D. Aidukas pataria nesibaiminti ir, reikalui esant, kreiptis į terapeutus. Šie specialistai gali lengviau prakalbinti vaiką, padėti jam išsiaiškinti ir išspręsti problemą, dėl kurios jis panoro bėgti iš mokyklos.

Tėvams prireiks kantrybės

Tiesa, jei pamokų praleidinėjimas buvo tapęs itin dažnas, spausti vaiko kaipmat grįžti atgal į mokyklą nepatariama. Iki tol, kol vaikas bus psichologiškai pasirengęs sugrįžti į mokyklą, gali prireikti laiko ir specialistų pagalbos.

„Kone užtikrintai galiu pasakyti, kad gali prireikti kompleksinės pagalbos, – teigia vaiko teisių gynėjas. – Kai kurios šeimos terapijos programos trunka ne mažiau kaip pusę metų, sudėtingesniais atvejais gali būti pratęstos ir iki 8 mėnesių. Todėl jeigu vaikas ilgą laiką nelankė mokyklos, rekomenduojame į ugdymo procesą grįžti palaipsniui.“

Žinoma, tėvų vaidmuo niekur nedingsta ir atsakomybė kurti saugią aplinką vaikui lieka. „Pasistenkime, kad jaunuolis jaustųsi saugus ir žinotų, kad nebus teisiamas ar kaltinamas už savo patiriamas emocijas“, – ragina D. Aidukas.