Kaip Eltai sakė socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė, vietoj grėsmės lygių nustatymo siūloma fiksuoti poreikius vaikui arba šeimai, o prireikus - vaiko apsaugos poreikius.

„Įstatymo pataisa bus teikiama Vyriausybei, paskui ją svarstys Seimas“, - sakė patarėja.

Tai tik vienas iš liepos mėnesį startavusios vaiko teisių apsaugos sistemos pakeitimų. Kaip pabrėžia jų rengėjai, atsisakius grėsmės lygių nustatymo vaikams ir perėjus prie vaiko situacijos bei poreikių vertinimo, vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų būtų įmanomas tik blogiausiu atveju.

Šiuo pakeitimu norime pabrėžti, kad vaiko paėmimas iš tėvų teismo sprendimu turi būti kraštutinė priemonė, kai visos kitos priemonės nepadeda.

Kaip pabrėžė E. Samoškaitė, net ir nustačius, kad vaikui būtina apsauga, vaikas nebūtų iškart paimamas iš tėvų ar globėjų. Pirmiausia šią apsaugą būtų bandoma užtikrinti per laikinąją priežiūrą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, laikinoji priežiūra, kai vaiką prižiūri tėvų nurodyti giminaičiai ar šeimos draugai arba kai vaikas su vienu iš tėvų, kuris nekelia pavojaus, apgyvendinimas Šeimos krizių centre galėtų tapti tarsi „pagalve“, apsaugančia vaiką nuo paėmimo iš tėvų.

„Šiuo pakeitimu norime pabrėžti, kad vaiko paėmimas iš tėvų teismo sprendimu turi būti kraštutinė priemonė, kai visos kitos priemonės nepadeda. Bet kuriuo atveju labai svarbus momentas išliks tėvų bendradarbiavimas ir gera valia: tarkime, jeigu vienas iš tėvų nesutiks su vaiku apsigyventi Šeimos krizių centre ir taip apsaugoti vaiko nuo smurtaujančio kito tėvo, tuomet neliks kitos išeities kaip kreiptis į teismą“, - teigė L. Kukuraitis.

Remiantis ministerijos siūlymais, vaiko teisių apsaugos specialistai, gavę pranešimą apie įtariamą smurtą prieš vaiką, vertintų jo situaciją ir poreikius. Jei siūlymui pritars Vyriausybė ir Seimas, šiuo metu galiojančių grėsmės lygių nustatymo nebeliktų.

Vaiko situacijos ir poreikių vertinimo baigtis galėtų būti trejopa. Nenustačius pagalbos vaikui/šeimai arba apsaugos vaikui poreikio, nagrinėjimas būtų baigtas. Nustačius pagalbos vaikui/šeimai poreikius pradėtų veikti atvejo vadybos procesas. Sudėtingiausiais atvejais, nustačius vaiko apsaugos poreikį pradėtų veikti atvejo vadybos procesas ir teikiamos mobiliosios komandos paslaugos.

Kaip pabrėžė E. Samoškaitė, visais šiais atvejais vaikas nebūtų paimamas iš tėvų ar globėjų. Tačiau nustatomas vaiko apsaugos poreikis reikštų realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, susijusį su vaiko funkcionavimo bei socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei kai riziką kelia vaiko tėvai.

Nustačius vaiko apsaugos poreikį, vaikui būtų taikoma laikinoji priežiūra. Ji reiškia, kad vaikas nėra paimamas iš tėvų, globėjų, bet apgyvendinamas pas tėvų nurodytus giminaičius, šeimos draugus arba šie apsigyvena kartu su krizės ištikta šeima ir padeda prižiūrėti vaiką.

Gali būti atvejų, kad vaikas su vienu iš tėvų, kuris nekelia pavojaus, bus apgyvendinamas Šeimos krizių centre.

Siūloma, kad laikinoji priežiūra truktų iki 20 darbo dienų. Jeigu per tą laiką vaikui vis tiek neužtikrinama saugi aplinka, tuomet Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba inicijuotų laikinosios globos nustatymo procesą.

Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą teismo sprendimu taptų įmanomas tik dviem atvejais: pirma, kai tėvai ar globėjai nesutinka su laikinąja priežiūra, antra, kai laikinosios priežiūros priemonių nepakanka užtikrinti vaikui saugią aplinką.