Tačiau mokslininkai ir ekspertai atsargiai vertina šią tendenciją, nes ne visi vyrai, išėję vaiko priežiūros atostogų, iš tikrųjų lieka namuose su vaikais ir užsiima jų auginimu. Dažniausiai, pasak ekspertų, tėčiai antraisiais metais lieka aktyvūs darbo rinkoje, o vaiku ir toliau rūpinasi mama. Ir vieno mėnesio tėvystės atostogomis pasinaudoja tik kas antras tėtis.

Todėl kyla klausimas, ar neseniai priimtos ES direktyvos nuostatos apie neperleidžiamą 2 mėn. vaiko priežiūros atostogų laikotarpį sulauks pritarimo ir praktinio įgyvendinimo Lietuvoje?

Mokslininkai aiškinasi tikrąsias priežastis

Siekdami įsigilinti, kokia šiuolaikinių tėčių motyvacija ir patirtis skatina juos aktyviai įsitraukti į vaiko priežiūrą ir su kokiomis kliūtimis jie susiduria, Lietuvos mokslininkai apklausė vyrus, esančius ar buvusius vaiko priežiūros atostogose.

Fokus grupėse ir individualių pokalbių metu vyrai pasakojo, kad vaiko priežiūros laikotarpio patirtis jiems davė visą spektrą teigiamų emocijų ir smagių patirčių, auginant ir rūpinantis vaiku nuo pat kūdikystės.

Miego trūkumą, namų ruošos darbų gausą, nuovargį bei stresą vyrai įvardino kaip pagrindinius iššūkius ir neigiamą patirtį auginant mažus vaikus. Vyrai pripažino, kad šis laikotarpis jiems buvo intensyvus ir daug jėgų pareikalavęs tarpsnis, kurį užsienio mokslininkai prilygina net 2,5 etato darbui.

Vis tik, nepaisant nuovargio, vyrai sakė, kad vaiko priežiūros laikotarpio patirtis jiems davė daugiau teigiamo negu neigiamo patyrimo ir absoliuti dauguma tai kartotų.

Siekia keisti socialines normas ir sukurti realų poslinkį visuomenėje

„Reikia pasakyti, kad tėveliai, kurie buvo vaiko priežiūros atostogose, tai savotiškas „burbulas“ – kvalifikuotą darbą dirbantys, Vilniuje gyvenantys vyrai, bet jie mums gali būti ta tikslinė grupė, į kurią reikia orientuotis kaip į avangardą siekiant keisti socialines normas. Suabsoliutinti jų patirties nereikia, bet svarbu pasisemti gerų ir įdomių įžvalgų“, – sako fokus grupių ir individualius pokalbius su tėčiais vedusi Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. Vilana Pilinkaitė Sotirovič.

Pasak Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės, tarnyba daug bendradarbiauja su Skandinavijos partneriais ir šie pripažįsta, kad kol nebuvo įvestas neperleidžiamas vaiko priežiūros laikotarpis abiem vaiko tėvams, tol ir poslinkis visuomenėje neįvyko. O dabar Skandinavijos šalyse tėčiai, prižiūrintys vaikus, jau seniai yra įprasta praktika.

Vyrams svarbus užsimezgęs ryšys su vaiku

Rudens pradžioje Lygių galimybių plėtros centro ekspertų organizuotų fokus grupių metu tėčiai dažniausiai teigė, kad vaiko priežiūros laikotarpis jiems buvo teigiama patirtis, o labiausiai jie vertino užsimezgusį ryšį su vaiku bei atitrūkimą nuo įprastinės rutinos.

„Tas laikas kartu ir tas pažinimas... užsiauginau sau ne tik vaiką, bet ir draugą“, – sakė vienas tėtis.

Tas laikas kartu ir tas pažinimas... užsiauginau sau ne tik vaiką, bet ir draugą.

„Tas sulėtėjęs tempas, užsidarymas į savo burbulą daug davė ir tai vienas geriausių sprendimų“, – pasikeitusia rutina džiaugėsi kitas tėtis.

Vyrai pabrėžė, kad nors vaiko priežiūros atostogose patyrė fizinių ir psichologinių iššūkių, tačiau gavo daug emocinės naudos, kuri kompensuoja sunkumus auginant mažus vaikus.

„Didžiausias džiaugsmas, kurį prisimenu, buvimas su vaiku nepaisant to, kad neišsimiegi ir išsitepęs visokiais reikalais, bet dabar pagalvoju, kad buvo džiaugsmas, kai vaikas ropoja, paburbuliuoja kažką. To džiaugsmo yra, o kas blogai, žmogus užmiršta“, – fokus grupėje kalbėjo tėtis.

Nori duoti vaikams daugiau, nei patys gavo iš savo tėčių

Nemažai vyrų kalbėjo apie tai, kad jie nori duoti savo vaikams daugiau, negu patys gavo iš savo tėčių.

„Mano pasirinkimą ir norą užmegzti ryšį lėmė ir tai, kad mano tėvas nedalyvavo mano ugdyme, neužmezgė to ryšio nuo pat pirmųjų metų. Aš tą jaučiau visą savo gyvenimą ir dabar jaučiu. Jis kaip šešėlis buvo. Tai emociškai jaučiasi, todėl aš nenoriu, kad tokį patį jausmą jaustų mano vaikas. Dėl to aš stengiuosi tą ryšį užmegzti“, – kalbėjo tėtis.

Šiuolaikiniai vyrai prisipažino, kad kelionės ir matyta užsienio šalių vyrų patirtis jau nebeleidžia jiems grįžti į ankstesnį, siauresnį mąstymą apie vaikų auginimą.

„Čia patiems tėvams yra iššūkis, kad ko negavai anksčiau, duoti savo vaikams dabar, nes tu jau turi galimybę, turi žinių... ne Lietuvoje gavęs, užsienyje... skaitęs... pakeliavęs, pamatęs pavyzdžių“, – užsidegęs kalbėjo tėtis.

Sunkumai auginant mažus vaikus

Didelį krūvį prižiūrint kūdikius paminėjo visi tėčiai.

„Sunkumai auginant mažus vaikus yra labai svarbi tema ir apie ją mažai kalbama. O čia šeimoms ir reikia daugiausiai pagalbos, supratimo bei palaikymo. Nes dažnai paviršutiniškai manoma, kad būti tėčiu yra vien smagu, linksma, malonu ir gražu, kaip krikštynų nuotraukose. O iš tikrųjų tai yra sunkus darbas, kuris kartu atneša didžiulę emocinę grąžą“, – apibendrina dr. V. Pilinkaitė Sotirovič.

Sunkumai auginant mažus vaikus yra labai svarbi tema ir apie ją mažai kalbama.

Miego trūkumą, namų ruošos darbų gausą, nuovargį bei stresą vyrai įvardino kaip pagrindinius iššūkius ir neigiamų vaiko priežiūros laikotarpio patirčių šaltinius. Vyrai pripažino, kad vaiko priežiūros laikotarpis – intensyvus ir daug jėgų pareikalavęs tarpsnis.

„Aš neįsivaizduoju, jeigu man reikėtų būti visą laiką, tarkime, savaitę nuo ryto iki vakaro su vienu vaiku arba su keliais mažais vaikais. Manau, kad tiek vyrui, tiek moteriai yra emociškai labai sudėtinga, kaip kad ir dirbti yra sunku“, – kalbėjo tėtis.

„Sunkiausia buvo tas intensyvumas, psichologiškai, nuovargis su dviem vaikais, pastovus miego trūkumas, nes žmona dirbdavo, tai aš ir naktimis pamaitindavau, keldavausi, o eidavau vėlai miegoti. Vidurnaktį primaitindavau, o po to keldavausi 5 val. ryto. Pastovus miego trūkumas“, – sakė kitas vyras.

Vaikų auginimą prilygina 2,5 etato

Vaikus prižiūrintys tėčiai vienareikšmiškai pripažino, kad vaiko priežiūra sukuria daugybę buitinių darbų, kuriuos partneriams tenka pasidalinti tarpusavyje.

„Dėl darbų gausos ir pasiskirstymo... kaip tik mes su žmona kalbėjome, kad buvo darytas tyrimas siekiant palyginti ir darbo valandomis išreikšti tėvystę. Tai – 2,5 etato“, – tokiems tyrimo rezultatams iš savo praktikos pritarė tėtis.

„Kai kalbama, aj sėdi su vaiku namie, nieko neveikia, tai būdavo aš ant tiek... nes vaiką paguldai, greitai šildai, darai, kažką išplauni, jau žiūrėk, atsikėlė ir vėl reikia... tas buities intensyvumas, ypač su vaiku iki 8-9 mėnesių, yra toks nemažas, kad kartais nespėji net nusimaudyti per tą dieną“, – pasakojo kitas tėtis.

„Kai tu esi su vaiku, tai darai viską. Kai žmona grįžta ir mes dviese, tada dalinamės“, – kalbėjo dalis tėčių.

Lengviau prižiūrėti vaikus dirbant lanksčiu grafiku

Lengviausia rūpintis kūdikiu buvo tiems vyrams, kurių šeimose abu – ir vyras, ir moteris – dirbo lanksčiu grafiku arba nedirbo.

Tuo tarpu porose, kuriose vienas iš partnerių dirbo pilnu etatu, neturėjo lankstaus darbo grafiko galimybės ar užsiiminėjo papildoma veikla (pvz., studijomis) pastebėta daugiau sunkumų, psichologinių bei fizinių iššūkių.

Prieš 10 metų buvo keista, kaip tu, vyras, eisi vaikus auginti, nes vyras turi dobti ir tempti į olą... tie laikai baigėsi.

Pasibaigė laikai, kai vyras turi tempti žvėrį į olą

Nors vyrų gerosios praktikos pavyzdžių Lietuvoje dar mažai, bet, pasak mokslininkės, šie fokus grupių tyrimai parodė, kad pačių vyrų nuostatos smarkiai keičiasi.

„Visuomeninės nuostatos apie tėvus, išeinančius prižiūrėti vaikų, iš esmės jau pasikeitusios, palyginus su tuo, kaip buvo prieš 10 metų. Jau tikrai yra tolerantiškiau, supratingiau ir labiau priimančiai“, – tyrimo metu pastebėjo vienas vyras.

„Ir aš manau, tas mūsų mentalitetas keičiasi. Prieš 10 metų buvo keista, kaip tu, vyras, eisi vaikus auginti, nes vyras turi dobti ir tempti į olą... tie laikai baigėsi“, – įsitikinęs kitas tėtis.

Vėl eitų vaiko priežiūros atostogų

Nepaisant iššūkių, absoliuti dauguma fokus grupėse dalyvavusių vyrų teigė, kad ir vėl eitų vaiko priežiūros atostogų, nes iš šios patirties gaunama nauda nusveria patirtus iššūkius.

Vienintelis tėtis, sakęs, jog nekartotų vaiko priežiūros laikotarpio patirties ar jos išvis nenorėtų, buvo tėtis, auginantis dvynukus – jam „užtenka dviejų“.

Mažiau entuziastingai kalbėjo ir tie vyrai, kurie su kūdikiu namie buvo tik vieną mėnesį – jie manė, kad negebėtų vieni ir ilgą laiką susitvarkyti su užduotimis.

Tuo tarpu tėčiai, turintys didesnę vaiko priežiūros patirtį, teigė, kad šis nepasitikėjimo savimi jausmas mažėja vis labiau įsitraukiant į vaiko rūpybą ar kartojant patirtį su kitais vaikais.

„Aš tai pakartočiau vaiko priežiūros laikotarpį ir esu linkęs ilginti tą laikotarpį, nes kuo toliau, tuo lengviau auginti tuos vaikus. Pirmas – sunkiausias, o po to pradeda lengvėti... gal todėl, kad patirtis ir visa kita“, – tėčių rate kalbėjo vienas iš vyrų.

Vyrai nori daugiau negu vien rūpintis finansine gerove

Dr. V. Pilinkaitė Sotirovič sako tyrimo metu pastebėjusi, kad priimti teisės aktai, kurie skatina tėčius įsitraukti į vaiko priežiūrą, ilgainiui keičia požiūrį visuomenėje apie vyrų vaidmenį šeimoje. Patys tėvai pradeda daugiau domėtis ir atrasti galimybes, kurias suteikia valstybė, ir jomis pasinaudoja.

„Tačiau nemažai respondentų nuogąstavo, kad trūksta informacijos, kuri suteiktų žinių apie tėvystę, paaiškintų iššūkius ir padrąsintų aktyviai dalyvauti vaiko priežiūroje. Respondentų atskleisti emociniai išgyvenimai rodo, kad ir vyrams jau vis mažiau priimtina visuomenės norma, kad vyrai turi pasirūpinti vien tik finansine šeimos gerove“, – apibendrina Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. V. Pilinkaitė Sotirovič.