Jos vadovė Ilma Skuodienė sako, kad gaunamų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus pernai augo, tačiau smurto atvejų nustatoma mažiau nei iki COVID-19 pandemijos.

Smurto prieš vaikus atvejų pirmaisiais pandemijos metais sumažėjo ketvirtadaliu, lyginant su 2019 metais, ir nors 2021 metais tokių atvejų užfiksuota šiek tiek daugiau, tačiau ikipandeminio lygio tai nepasiekė.

Anot tarnybos vadovės, labiausiai tikėtina, kad žmonės, gyvendami uždaresnį gyvenimą, tiesiog tapo labiau tolerantiški smurtui, o atsakingos institucijos neturėjo galimybės jį pastebėti.

„Matome, kad 2020 metais prasidėjus pandemijai ženkliai sumažėjo nustatomų smurto prieš vaikus atvejų, tačiau tai tikrai nereiškia, kad nustojome mušti vaikus“, – sakė I. Skuodienė

L. Balandžio / BNS nuotr.

„Pastebime tam tikrą didėjantį visuomenės susiskaldymą. Dalis žmonių daug atsakingiau vertina vaiko teises ir yra linkę dažniau pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus, tai rodo didėjantis bendras gaunamų pranešimų skaičius. Tačiau taip pat nustatoma gerokai mažiau smurto atvejų nei prieš keletą metų, tad darome prielaidą, kad apie juos tiesiog nebuvo pranešama, nes labai sumažėjo žmonių, galinčių pastebėti smurtą prieš vaikus, skaičius“, – pridūrė ji.

Dėl smurto – daugiau nei 40 tūkst. pranešimų

Pernai tarnyba skelbia gavusi daugiau nei 40 tūkst. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, dažniausiai apie skriaudžiamus vaikus praneša policijos pareigūnai.

Apie pusė visų gautų pranešimų nepasitvirtino ir vaiko teisių pažeidimai nustatyti nebuvo.

Didžioji dalis praėjusiais metais gautų pranešimų – 82 proc. – yra susiję su nesmurtiniais vaiko teisių pažeidimais.

Matome, kad 2020 metais prasidėjus pandemijai ženkliai sumažėjo nustatomų smurto prieš vaikus atvejų, tačiau tai tikrai nereiškia, kad nustojome mušti vaikus.

Šie dažniausiai siejami su socialinėmis šeimų problemomis, netinkamomis gyvenimo sąlygomis, o didžiuosiuose miestuose – su bendravimo su tėvais tvarka, kai tėvai yra išsiskyrę ir nesutaria dėl vaiko.

„Deja, bet itin dažnai pasitaiko, kai vaikas šeimoje prieš savo valią ir ne pagal savo galimybes tampa tėvų tarpininku, emocinių iškrovų laidininku, keršto įrankiu vienas kitam“, – sakė Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Neringa Martišienė.

„Vaikas tėvų skyrybų metu ir taip išgyvena visą jausmų paletę, jam tenka susitaikyti su pasikeitusia situacija, naujomis rolėmis, o jeigu tėvai sąmoningai įtraukia vaikus į skyrybų nesutarimus, tai itin žaloja jauną žmogų“, – pridūrė ji.

Anot specialistės, vaikai neturi nei resursų, nei galimybių šiose situacijose apsisaugoti patys, tad juos apsaugoti turi suaugusieji.

Seksualinį smurtą dažniau patiria mergaitės

Tarnybos teigimu, seksualinį smurtą dažniau patiria mergaitės – pernai fiksuoti 198 to atvejai. Seksualinis smurtas berniukų atžvilgiu fiksuotas 41 kartą.

Taip pat mergaitės dažniau kenčia nuo psichologinio smurto, tačiau berniukai dažniau susidūrė su nepriežiūra, fiziniu smurtu.

Daugiau smurtaujama prieš vyresnius vaikus, nuo 10 metų.

Dėl nepriežiūros vaikai dažniausiai kenčia nuo pačių artimiausių, giminystės ryšiais susijusių žmonių, tuo metu seksualiai dažniausiai smurtauja ne šeimos nariai, o tėvų ar pačių vaikų pažįstami, draugai ir kiti asmenys.

Daugiausia smurto atvejų praėjusiais metais užfiksuota Vilniaus apskrityje – 515, 500 – Marijampolės apskrityje, 433 – Utenos.

Iš viso pernai Lietuvoje 2594 vaikai patyrė smurtą.

Daugėja norinčiųjų įsivaikinti

Pasak tarnybos, taip pat daugėja žmonių norinčių įsivaikinti, pernai pabaigoje norinčių įvaikinti sąraše buvo 229 žmonės – 42 žmonėmis daugiau nei 2020 metais.

Apie 40 proc. norinčių įvaikinti žmonių gyvena Vilniuje, taip pat pastebima tendencija, kad jaunėja norinčių įvaikinti žmonių amžius. Šiuo metu iš Lietuvoje gyvenančių būsimųjų įtėvių jauniausiai moteriai – 25 metai, o jauniausiam vyrui – 26-eri.

Per praėjusius metus Lietuvoje buvo įvaikinti 57 vaikai, trys iš jų vyresni nei 10 metų. 12 vaikų buvo įvaikinti į užsienio šalis. Šiuo metu galimybės būti įvaikinti vis dar laukia 346 vaikai.

Taip pat pastebima tendencija, kad mažiau vaikų tenka perkelti iš šeimų į kitą aplinką, kokybiškos paslaugos padeda tėvams keistis, o vaikai gali grįžti į savo šeimą.

Metų pabaigoje 1390 vaikai augo globos įstaigoje, 4417 vaikų buvo globojami šeimose. Nuolatinei globai dažniausiai apsisprendžia giminystės ryšiais susiję asmenys: seneliai, pilnamečiai broliai ar seserys, kiti giminaičiai.

Kai globėjų ir vaikų nesieja jokie giminystės ryšiai, priimti į šeimą dažniau norima jaunesnį vaiką, tad apie 85 proc. globos įstaigose augančių vaikų yra vyresni nei 10 metų.

Pernai nuolatinė globa nustatyta tik 10-čiai vyresnių nei 10-ies metų vaikų, kai jų su globėjais nesiejo giminystės ar emociniai ryšiai.