Antradienį šiam Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pateiktam projektui parlamentarai po pateikimo pritarė bendru sutarimu. Po svarstymo komitetuose į plenarinę salę Darbo kodekso pataisos sugrįš gruodžio 14 d.

Pristatydama  projektą parlamento vadovė sakė siekianti suteikti lankstesnes galimybes derinti įsipareigojimus šeimai ir karjerą.

Įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys parlamentarai gyrė šią Seimo pirmininkės iniciatyvą, tačiau ji sulaukė priekaištų dėl to, kad naujas teisinis reguliavimas būtų taikomas tik viešajam sektoriui. Parlamentarai kvietė nekurti takoskyros tarp viešojo sektoriaus ir privataus. Diskusijoje dalyvavę Seimo nariai įžvelgė privilegijas viešajam sektoriui, todėl ragino, kad tai apimtų visą darbo rinką, visus darbuotojus.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad tai pirmasis žingsnis, pilotinis projektas, o jo taikymas privačiam sektoriui „tai ateities, diskusijų klausimas“.

„Tokio mechanizmo taikymas neturėtų tapti našta privačiam verslui“,- sakė V. Čmilytė- Nielsen.

Pagal siūlomą projektą, „valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu iki vaikui sukanka treji metai.“

Toks teisinis reguliavimas būtų taikomas tik valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojams. Tačiau tikimasi, kad tai paskatins ir privatų sektorių savanoriškai taikyti lankstesnes darbo normas darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų.

Siūloma, kad naujos Darbo kodekso nuostatos įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.

Šiuo metu Darbo kodekse nustatyta, kad darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko.