Pasak slaptųjų pirkėjų idėjos šalininkų, taip būtų stebima, ar farmacininkai klientams pateikia informaciją apie vaistus kompiuterio monitoriuje, ar paaiškinta, kad pigūs vaistai yra taip pat veiksmingi, kaip ir brangūs.

Nepritariantys tokiai idėjai sako, kad užuot ėmusis griežtų priemonių ir skatinusi gyventojus pirkti pigius generinius vaistus, valdžia turėtų rūpintis, kas Lietuvą pasiektų nauji efektyviausi ir kuo pigesni vaistai. Pasak jų, kontrolės sistema vaistinėse veikia gerai ir yra skaidri.

Konservatorius Antanas Matulas mano, kad idėja slaptai tikrinti vaistininkus yra „nešiuolaikinis ir nelogiškas sprendimas“.

„Tokie tikrinimai vykdavo sovietmečiu ir vykdavo po to, kai buvo atkurta nepriklausomybė, bet buvo gaunama labai daug skundų, kad kontroliuojančios institucijos tiesiog trukdo verslui, reketuoja“, - teigė parlamentaras. Jis priminė, kad slaptųjų pirkėjų atsisakyta 2012 metais.

„Visiškai nesuvokiama, kodėl yra bandoma įteigti visuomenei, kad pigiausias vaistinis preparatas, nors turi tą pačią veikliąją medžiagą, veikia taip pat kaip ir brangesnis, modernesnis šiuolaikinis vaistas. Tai kodėl tada, atsakykite kas nors, kompanijos toliau išranda modernius vaistus su ta pačia veikliąja medžiaga ir jų poveikis yra skirtingas? Todėl, kad tai priklauso nuo rezorbcijos vietos, laiko ir panašiai“, - Seime šią savaitę aiškino jis.

A.Matulas teigė pats išbandęs vaistus nuo širdies ritmo sutrikimo, kurie veikia nevienodai, nors turi tą pačią veikliąją medžiagą.

„Keista, kodėl valstybė, teigdama (...), kad taupome išlaidas vaistams, kodėl pirmiausia neveda derybų ir nebando atpiginti vaistų, bet bando daryti įtaką pacientui, kad jis pirktų pigiausią vaistą, neduoda jam galimybės pasirinkti, nes Vyriausybė priėmė nutarimą ir visi vaistai, kurie bus brangesni negu 10 proc. pigiausio vaisto kaina, iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo artimiausiu metu bus išbraukti“, - kalbėjo parlamentaras.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė mano, kad tokia kontrolė šiuo metu neįmanoma.

„Kontroliuojančios institucijos pareigūnai turi parodyti vaistinės darbuotojui savo dokumentus ir po to kontroliuoti. Įsivaizduojame, kas įvyksta, kai asmuo pamato ir kaip skiriasi paslaugų teikimas nežinant, kad bendrauji su tarnybos darbuotoju, ir žinant, kad bendrauji su kontroliuojančios tarnybos darbuotoju“, - kalbėjo Seimo narė.

Tačiau ji neneigė, kad pažeidimų vaistinėse yra: „Valstybės kontrolė atliko auditą tikrindama ir Lietuvos vaistinėse buvo padaryta 14 ar 16 patikrinimų skirtingose vietose. Paaiškėjo, kad tik vienoje vaistinėje buvo suteikta tinkama paslauga taip, kaip numatyta teisės aktuose“.

Ji prognozavo, kad slaptieji pirkimai veiks kaip prevencinė priemonė: „Kada vien žinojimas, kad gali būti kontroliuojamas, drausmins ir skatins teikti paslaugas, atitinkančias teisės aktų reikalavimus“.

„Valstiečių“ frakcijos narys Raimundas Martinėlis įsitikinęs, kad slapti pirkimai leis pagerinti vaistinių darbo kokybę: „Jeigu yra dirbama sąžiningai, neturėtų būti jokių baimių dėl savo darbo“.

Tuo tarpu liberalas Eugenijus Gentvilas priekaištavo valdantiesiems pamiršus pažadą mažinti kontroliuojančių institucijų: „Dabar kuria naujus kontroliavimo mechanizmus (...) Panašu, kad kuriame policinę valstybę“.

Pasak jo, tik 20 proc. gyventojų ieško pigiausio vaisto:„Jiems kokybė nesvarbi, jiems svarbi yra tiktai kaina. Tai dabar dėl šito penktadalio žmonių bus kontrolė slaptojo pirkėjo pavidalu?“.

E.Gentvilas siūlo pigesnių vaistų siekti stabdant farmacinių tinklų plėtrą.

„Kodėl Vokietijoje, Šveicarijoje vienas savininkas gali turėti ne daugiau kaip penkias vaistines? Skatinkime privačių, mažų vaistinių kūrimą. Kokias nors paramos priemones regioninės politikos rėmuose sugalvokime. Leiskime prekiauti nereceptiniais vaistais kitose prekybos vietose“, - tikino parlamentaras.  

Mišrios Seimo narių grupės narys Linas Balsys prognozavo išaugsiant kyšininkavimui, jei būtų įteisinti slapti pirkėjai vaistinėse,

„Matau paliktą didžiulę korupcinę landą tiems visokiems inspektoriams, kurie gali piktnaudžiauti ir rodydami savo pažymėjimą, lyg kokie sovietiniai KGB atstovai atėję ir darydami slaptuosius pirkimus“, - teigė parlamentaras.

Jis pasiūlė Seimui pasirūpinti, kad „ypač didžiųjų tinklų vaistinėse į kasą muštų diplomuoti farmacininkai, o ne konsultantai už minimalią algą“.