Lietuvos pasienyje su Baltarusija vis rečiau matomas nelegalių migrantų judėjimas. Gegužės 2-ąją sieną kirsti bandė tik keturi neteisėti migrantai. Tačiau migrantų krizė auga Lenkijoje ir Latvijoje.

„Režisieriai vis dar yra Baltarusijoje, jie renkasi taikinius. Prieš kelis mėnesius taikinys buvo Lietuva, dabar jie pasirinko Lenkiją ir Latviją“, – pasakojo Latvijos pasieniečių vadas Guntis Pujātas.

Paskutinę parą lenkai apgręžė 112 migrantų, beveik 100 kasdien apgręžia ir latviai. Prieš porą dienų nedidelė migrantų grupė puolė pasieniečius. „Migrantai atakavo pasieniečius, bet pasieniečiai panaudojo specialiąsias priemones ir sutramdė juos visus. Tai buvo dešimties migrantų grupė“, – teigė G. Pujātas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nors Lietuvos pasienyje ramu, netyla ginčai dėl praėjusią savaitę priimto įstatymo – kokiais atvejais migrantus reikėtų įleisti į Lietuvą.

„Tas sprendimas, kuris buvo priimtas Seime, tikrai leidžia mums rasti pusiausvyrą tarp nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių“, – patikino vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Įstatyme numatyta, kad reikia įleisti migrantus iš šalių, kuriose vyksta ginkluoti konfliktai arba persekiojimai. Šalių sąrašą turėtų patvirtinti Vyriausybė. Tačiau valdantiesiems negailima priekaištų, esą jau priimant šį įstatymą buvo aišku, kad jis nebus vykdomas.

Prieš kelis mėnesius taikinys buvo Lietuva, dabar jie pasirinko Lenkiją ir Latviją.

„Kad jis nėra, nebuvo ir nebus įgyvendinamas, man buvo akivaizdu iš pat pradžių“, – kritikavo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

Vyriausybė siūlo atsisakyti praėjusią savaitę numatytų išimčių.

„Jeigu VRM ir VSAT mato, kad yra galimybė manipuliuoti tam tikromis išimtimis, tai tas išimtis reik išimt. Aš manau, kad tai labai išmintingas siūlymas“, – su Vyriausybės siūlymu sutiko Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Anot vidaus reikalų ministrės, išvardijus šalis, kuriose vyksta ginkluoti konfliktai, tai taps paskata emigrantams iš šių šalių keliauti į Lietuvą.

„Nacionalinio saugumo komisijoje buvo tikrai svarstoma ir įvertinta ta situacija, kad išvardijus tam tikra šalis, tai gali būti papildomu traukos faktoriumi“, – sakė A. Bilotaitė.

Anot L. Kasčiūno, migrantams matant, kad į Lietuvą nepateks, žmogaus teisių padėtis pasienyje jau pagerėjo: „Sumažino senolių skaičių prie mūsų sienos, sumažino vaikų skaičių prie mūsų sienos, nes jie suprato, kad taip lengvai į Lietuvą nepateks“, – teigė jis.

Praėjusios savaitės įstatyme yra dar viena naujovė – atsiranda pasieniečių rėmėjai.

„Tai žmonės, kurie padės Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) tiek su besitęsiančia migrantų krize, tiek pasieniečiams atliekant kitas funkcijas. Tai yra papildomos rankos“, – aiškino VSAT patarėjas Giedrius Mišutis.

Leidinys „EUobserver“ cituoja Europos komisiją (EK) ir teigia, kad Lietuva negali pasienio apsaugai naudoti neapmokytų savanorių. Neįvardyta EK atstovė spaudai sako: „Būtų pažeistas Šengeno sienų kodeksas.“ Leidinyje rašoma, esą būsimam Lietuvos savanorių korpusui bus leista naudoti smurtą prieš migrantus. Cituojama ir migrantus ginančios „Sienos grupės“ atstovė, ji teigia, kad pasieniečių rėmėjams nebus taikomi jokie reikalavimai.

„Man atrodo, kad „Sienos grupė“ norėtų, kad jeigu ką nors rėmėjais įrašytų, tai tik jų grupės narius. Ta prasme, tuos, kurie bėgiotų ir karpytų sieną iš Lietuvos pusės“, – ironiškai į tai sureagavo L. Kasčiūnas.

Pasieniečių rėmėjai laikys egzaminą, pasirašys sutartį, vieni nepatruliuos.

„Ginklų šie asmenys tikrai neturės, bus šalia jų ir profesionalus statutinis pareigūnas, t. y. pasienietis, įgijęs šį išsilavinimą“, – patikino G. Mišutis.

Lietuvos ir Latvijos tarnybų duomenimis, migrantų atšilus orams gali daugėti.