Savo ruožtu Vyriausybei derybose atstovaujanti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia baigianti derybas su kitomis keturiomis profesinėmis sąlygomis ir tikisi dar šį spalį atnaujinti 2017-aisiais pasirašytą susitarimą.

Nesulaukė aiškių atsakymų

Su streikuoti grasinančia profsąjunga taip pat viliamasi atskirai susitarti šį mėnesį, o vėliau pasirašyti atskirą sutartį.

„Stengiamės, kad sutarimai būtų rasti kuo greičiau, tikimės, per šį mėnesį“, – BNS nurodė teigia ministerija.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas tvirtina, kad ketvirtadienį vykstančiose derybose su ministerija jo vadovaujama profsąjunga nesulaukė aiškių atsakymų, ar ketinama atsižvelgti į jos siūlymus.

„Terminas, manau, yra dvi savaitės, nes spalio 24-ąją tarybos posėdyje jau norime pristatyti aiškius ministerijos siūlymus į mūsų pateiktus reikalavimus. Jeigu tie siūlymai mūsų netenkins, mes pradedame kolektyvinio ginčo procedūras, prašysime sudaryti taikymo komisiją. Jei ten niekas neišsispręs, ginčo baigiamoji stadija būtų streiko organizavimas“, – BNS tvirtino A. Navickas.

Jei ten niekas neišsispręs, ginčo baigiamoji stadija būtų streiko organizavimas.

„Manau, kad lapkritis būtų procedūrų įgyvendinimui, lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje galimas streikas“, – sakė jis.

Ministerija šią savaitę jau paprašė Vyriausybės įgaliojimų pasirašyti kolektyvinę sutartį su Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga, Švietimo ir mokslo profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu, Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“.

ŠMSM skelbia, kad sutartis įpareigotų didinti atlyginimus auklėtojams, mokytojams ir dėstytojams, skirti daugiau lėšų švietimo pagalbai.

Atnaujinama sutartimi numatyta per metus panaikintį užmokesčio atotrūkį tarp bendrojo ugdymo mokyklose dirbančių mokytojų: jau nuo sausio būtų naikinami pedagoginių darbuotojų koeficientų intervalai, paliekant tik maksimalų koeficientą, toks pat sprendimas mokyklų vadovams žadamas nuo 2021-ųjų sausio.

Pagal atnaujinamą susitarimą, nuo 2020-ųjų rugsėjo bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo mokytojų atlyginimai vidutiniškai didėtų 10 proc., o 2025-aisiais būtų įsipareigota pasiekti, kad vidutinis mokytojo darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio, o aukštųjų mokyklų dėstytojų mokslo darbuotojų ir tyrėjų – 150 procentų.

Ministerija skelbia, kad kolektyvinės sutarties nuostatoms įgyvendinti 2020 metais reikėtų 117,6 mln. eurų. Iš jų 63,5 mln. jau numatyti maksimaliuose ministerijos asignavimuose. Dėl papildomų 54,1 mln. eurų skyrimo turėtų būti apsispręsta formuojant kitų metų biudžetą.

Algas prašo didinti penktadaliu

Tuo metu A. Navicko profsąjunga, be kitų dalykų, reikalauja mokytojų algas nuo kitos mokslo metų pradžios kelti vidutiniškai 20 proc., taip pat keisti kai kuriuos etatinio apmokėjimo principus.

Profsąjungos vadovas sako, kad nėra aiškumo ir dėl atlyginimų didinimo dešimtadaliu, kadangi tam nepritaria Finansų ministerija.

Mokytojas priverstas padaryti darbą, o jei paskui prašo apmokėti, vadovas sako: nereikėjo dirbti, niekas neprašė.

„Mūsų reikalavimai buvo 20 procentų. Mes manome, kad 130 proc. turėtų būti pasiekta per kelerius metus, 2021–2022 metais. Jei nesikeičia etato struktūra, nes tie darbai mokytojams, kurie sudėti į jų etatą, yra neįmanomi įgyvendinti, mes manome, kad turėtumėme prisirišti prie 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio“, – pabrėžė jis.

Be to, profsąjunga reikalauja įteisinti mokytojų apmokėjimą už viršvalandžius, kadangi, anot jos, šiuo metu kai kuriems pedagogams dėl padidėjusio krūvio per mėnesį tenka 50–80 valandų viršvalandžių.

„Apmokėjimas teoriškai įmanomas ir dabar per Darbo kodeksą, bet vadovai atsako, kad nėra pinigų ir prašo suderinti darbą. Tai atrodo maždaug taip: jei mokytojas vakare taiso sąsiuvinius, jis turėtų paskambinti vakare mokyklos vadovui ir paklausti, ar jam baigti sąsiuvinius taisyti, ar ne“, – tvirtino A. Navickas.

„Tai absurdas, aklavietė – aišku, kad niekas neskambins ir neatsilieps. Mokytojas priverstas padaryti darbą, o jei paskui prašo apmokėti, vadovas sako: nereikėjo dirbti, niekas neprašė“, – BNS teigė jis.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos praėjusių metų lapkričio pabaigoje – gruodį dalyje mokykloje vyko streikas dėl etatinio apmokėjimo modelio ydų.