Kada nauja tvarka įsigalios, kol kas neaišku – minimas kitų metų sausis arba liepa. Šioms paslaugoms reikės apie 28 mln. eurų per metus.

Lietuvos neįgaliųjų organizacijų atstovai sako, jog neįgaliesiems reikia pavėžėjimo, palydėjimo pas medikus paslaugų bei įvairios pagalbos buityje, o labiausiai pagalbininkų reikia traumas patyrusiems žmonėms.

„Tų žmonių, kuriems reikalingas asmeninis asistentas, yra kur kas daugiau, dėl to yra svarbus tikslus kriterijų įvardijimas, kurie pirmieji turėtų tapti paslaugos gavėjais, kad nesukeltume sumaišties neįgaliųjų bendruomenėje ir visuomenėje“, – Socialdemokratų frakcijos posėdyje Seime sakė ministras.    

L. Kukuraičio teigimu, įstatymų projektai, įteisinantys asmeninius asistentus, jau parengti, belieka, kad juos rudenį priimtų Seimas ir būtų skiriamas finansavimas. Konkreti paslaugų finansavimo pradžia – kitų metų sausis ar liepa – bus aiški, sudarant 2020 metų valstybės biudžeto projektą. 

„Vyriausybėje derybos dėl biudžetų prasideda gegužės mėnesį, tada ir deklaruosime interesą šitoms lėšoms ir tik tada bus nuspręsta dėl Vyriausybės pasirengimo skirti lėšas 2020 metams (...) Tada ir būtų nustatyta data – jeigu turime pakankamą sumą įgyvendinti, tada nuo sausio, o jeigu matome, kad yra pusė sumos, tada nuo liepos“, – Seime sakė L. Kukuraitis.

Pasak jo, šiemet taip pat bus apsispręsta, kokios neįgaliųjų grupės galėtų tikėtis šios paslaugos ir kokios jų bus teikiamos.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, pripažino, kad asmeninius asistentus samdyti yra brangu, pavyzdžiui, Šiaulių regione ši paslauga kainuoja 7,8 euro valandai, Kauno regione – 9,5 euro.

Šiuo metu asmeninių asistentų paslaugiomis visoje Lietuvoje naudojasi 50 neįgaliųjų. Iki metų pabaigos vyksta pirmojo etapo bandomasis projektas – Kauno ir Šiaulių regionuose asmeninio asistento paslaugos teikiamos proto ir psichikos negalią turintiems žmonėms, tam numatyta 0,5 mln. eurų. Antrajame etape, kuris prasidės antrąjį pusmetį, tokia paslauga bus teikiama fizinę ir kompleksinę negalią turtintiems žmonėms.

Lietuvos neįgaliųjų draugijos Šiaulių miesto ir rajono socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems projekto vykdytoja Laura Barcytė BNS teigė, kad mokamos asmeninių asistentų paslaugos daugeliui neįgaliųjų yra neprieinamos.

„Gal tada dalis paslaugų gali būti valstybės dalinai kompensuojamos, o kitos, kurios aktualiausios, būtų visiškai nemokamos“, – BNS sakė ji.

Pasak jos, neįgaliesiems labiausiai reikia pavėžėjimo, palydėjimo pas medikus paslaugų bei įvairios pagalbos buityje.

Stuburo ir sąnarių problemų turinčius asmenis vienijančios Šiaulių neįgaliųjų draugijos pirmininkės Rolandos Petronienės teigimu, labiausiai asmeninių asistentų reikia neseniai traumas patyrusiems žmonėms.

„Jiems kokius 5-7 metus dar reikia mokytis į ratelius niekam nepadedant atsisėsti, išlipti iš jų, užvažiuoti ant šaligatvių savarankiškai. Nuo vaikystės neįgaliems viskas paprasčiau, jie visko jau išmokę“, – BNS kalbėjo ji. 

R. Petronienė apgailestavo, kad kol kas numatoma tokias paslaugas teikti tik 4 valandas per dieną. Ji siūlo numatyti limitą, pavyzdžiui, mėnesiui. Be to, ji mano, kad tokių pagalbininkų poreikį sumažintų infrastruktūros pritaikymas neįgaliesiems.

Ministerijos teigimu, asmeninio asistento paslaugų programai apmokyta 253 asmenų.